Sukamikadzėjusio siurprizo anatomija

Siurprizus mamoms esat darę? Prie durų gimtadieniui iš orouosto planavę atsirasti? Turbūt kad. O nieko neradę, nes mama, šaltos žiemos neapsikentusi, siurprizo nesitikėjusi, dieną prieš ištrūko į šiltesnius kraštus? Siurprizo fronte belieka labai netobulai fotkint Basanavičiaus turgelį ir siųsti su prierašu: su gimtadieniu. daugiau gėlių – mažiau sniego.

Nu bet nėr taip, kad alternatyvus planas neišsirutuliotų. Prisimeni, kad tėtis gi tai vietoj, ir gimtadienis jubiliejinis koronos prieš du metus nublukintas, keli kelionstulpiai tik iš ambicingo plano liko. Į tą pačią upę nebebrisi, tai klausi Vilniaus matricon jau nuo rudens pargrįžusio vaiko, kokia vieta keturis dvidešimtmečius su kaupu skaičiuojančiam seneliui galėtų suteikti džiaugsmo. Vaikas gal dėl to, kad veganėjantis, gal todėl, kad naudingų vasarinių pažinčių primezgusi, šauna va tokį:

Lietuvos Karžygio lenkiškas detektyvas

Pasakykit, prašau, kad nesu paskutinė savajame burbule sužinojusi, kad Karžygis – tai ne tik Maironio eilėraščių lyrinis herojus, bet ir aukščiausias Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įsteigtas apdovanojimas.

Lietuvos partizanų vadų turėjom aštuonetą, o Karžygių – tik septynis*. Iš tų septynių daugiau žinojau apie du: šią vasarą daug galvojau ir netgi rašiau apie J. Lukšą-Daumantą, o nepriklausomai nuo sezono savo Dzūkijos nac.parke nuolat randam progų prisiminti J.Vitkų-Kazimieraitį. Per šias Vėlines atėjo metas uždegti žvakutę dar vienam Karžygiui: Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui. Teko planuot dienos žygį į Lenkiją.

• 

Apie pianinu ypač Šubertą mėgdavusį skambinti knygių, reikalui esant nuginklavusį priešlėktuvinės apsaugos sandėlio sargybą, dukart su užduotim kirtusį sieną į Vakarus ir sugrįžusį tęsti darbų ten, kur buvo labiau reikalingas – jei norėsit, susirasite informacijos patys. Aš tik nuotrauką įmesiu – kokia kitokia būtų šiandienos Lietuva, jei tokie vyrai nebūtų kritę miškuose ketvirton dešimtin neįkopę ir nieko po savęs nepalikę:

Juozo Lukšos Daumanto vestuvių Lokis

• 

Prospero Merime Lokis kaip vestuvių dovana yra labai ypatinga (ypač jei nesi semiotikas ar Lukaszo Twarkowskio talento gerbėjas, bet jais tuomet dar nė nekvepėjo). Gauti Prospero Merime Lokį prancūziškai, išleistą Vokietijoje su Jonyno iliustracijomis nebeatsekamu tiražu – turi būti būsimas didvyriškiausias Lietuvos Žvalgas – Juozas Lukša Daumantas Skrajūnas irba jo šviesą iki dabar – daugiau nei septyniasdešimt metų sauganti mylimoji Nijolė Bražėnaitė.

Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.

Prieš ketvertą metų, kai Vilniuje buvo pristatinėjama Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės pokalbių knyga “Gyvenimas turi būti skaidrus“ – būti ten negalėjau. Bet nebūti ten negalėjau irgi, tai įsipiršau laiško pavidalu, kurį mano tėtis – griaudamas griežtoką renginio protokolą, ėmė ir perskaitė. Naudojimasis padėtimi, kaipgi.

Kęstučio Nastopkos kelionstulpiai

Nėra tas FB toks jau visažinis: paskelbė, kad atšauktas vakar Mažvydo Bibliotekoje planuotas renginys, kuriame turėjo būti kalbinamas Kęstutis NASTOPKA – naujos knygos išleidimo proga. O renginys įvyko. Auditorija, tiesa, koregavosi iš žiūrovinės į klausytojų, užtat vartot galit po gabaliuką, kad norit su popkornais ar kokiais tauriais semiotiniais gėrimais – keturiskartdvidešimtmetis, kaip ne kaip. Išgirsit, kaip Kęstutis deklamuoja poeziją (daug kur ir ne vien lietuviškai), džiaugias erotiniu santykiu su tekstu ir tuo, kad yra sūrusis pasaulio dėmuo (12′), suteikia Valdui Braziūnui ankstyvojo teroristo rangą (31′) , ilgesingai analizuoja Juškaitį (36′) ir Aputį (33′), atskleidžia dailininkų poezijos antologijos rengimo peripetijas (47′), pasakoja – man žiauriai įdomią ir negirdėtą – Konstantino Snarskio istoriją (1.01′), na ir, žinoma, daug apie Greimą – ir nedaug apie Miltinį (1.10).

Regimybės frontonas

Nuotraukoje – Vykintas Vaitkevičius, žygkelių vedlys, didžiojo ornamento medžiotojas.

A.S.: Tauta turi žinoti savo karžygius,.Aštuoni Vadai: LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas bei Tarybos nariai – Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronislovas Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila.

Kad vasario 16 turi būti vėliavinga, tą kažkaip per gyvenimą būni pajutus, bet kad būtent šiais metais būtent tą dieną turi būti su Vykintu Minaičiuose – tai čia kažkokia miškobroliška apvaizda suveikė, prirodydama man iki tol negirdėtą Vykintą su nuoširdžiai entuziastinga Partizanų Lietuva  ir jos bendruomene.

Irena. Dialogo karžygė.

Šitos knygos pristatymo laukiau taip labai, kad būčiau gal sėdus ir skridus vien jame sudalyvauti. Bet reikalai nesusiklostė – pirmąjame pristatyme sudalyvavau tik laišku, per atstumą , o knygų mugės metu kažkodėl slidinėjau. Ne ant Liepkalnio.

Knygą su dedikacija gavau, o vat kad apturėčiau malonumą klausyti, kaip Aurimas su Irena gyvai viens su kitu šneka – tai jį teko pasiorganizuoti. Pasiorganizavom, aišku, bet sutikau gatvėj Nerijų, išsižiojau apie artėjantį malonumą – ir man į paširdžius smogė generation gap’as.  Turbūt natūralu, kad užaugo karta, kuriai jau reikia papasakot, kas yra Irena Veisaitė. Objektyviai puikiai apie Ireną ir Aurimą  surašyta Bernardinuose padėtoje leidyklos “Aukso žuvys“ informacijoje.

Aš apie Ireną kalbėt galiu tik subjektyviai. Ir todėl, kad man pasisekė augti kaip jos kaimynei – nors tada Irenos, tiesą sakant, nepažinojau. Į jos – beje, ir Romeno Gari – kiemą per gatvę eidavom pirkti pogrindinių ledinukų – tokie namudiniai cukriniai gaideliai ant pagaliukų, buvo  skaidrūs kaip gyvenimas, koks jis turėtų būti.

505 dienos po Tomo Dobrovolskio nužudymo liberalų frakcijoj

 

 

PUBLIKACIJOS apie Tomą, jo nužudymą ir jo bylos eigą – šio įrašo apačioje. Sąrašas nuolat atnaujinamas. Deja, dauguma senų nuorodų nebeveikia, teks tenkintis aprašais ir prisiminimais.

---

EDIT 4: Tomo Dbrovolskio žudikas Karolis Pociūnas (dabar – Karolis Rakutis) į laisvę paleidžiamas neatlikęs nė pusės bausmės. 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/law/sunkiai-suvokiama-malone-zymaus-kompozitoriaus-zudikas-i-laisve-paleidziamas-neatlikes-ne-puses-bausmes.d?id=93512133&fbclid=IwAR1aB39pBpCZwEO9YdqTbrO0ckaZOWQa66uu5WPAR1dzsdLLH_xEHMVK02s

EDIT 3: Tomo Dobrovolskio nužudymo bylos paskutinis akordas – nuteistųjų skundai atmesti. Ilsėkis, Tomai, ramybėje. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/kompozitoriaus-t-dobrovolskio-nuzudymo-byloje-paskutinis-akordas-nuteistuju-skundai-atmesti-59-1114686

EDIT 2: 2016-10-21 įvyko pirmasis teismo posėdis Reziumė: Gera žinia Nr.1) Tomo byla toliau lieka teisme (o ne grąžinama pokurorui, kaip savo skunde reikalavo nužudymu įtariamas skinheadas pinokis S.jankauskas, per metus ir 10 mėn., kol Tomas guli po žeme, spėjęs tapti diplomuotu teisininku ir prisiteisti iš valstybės 600 eur už nekvepiančią užkardymo įstaigos patalynę; Gera žinia Nr.2) Trys itariamieji nužudymu, visi žinantys, kas mirtino dūrio skėčiu autorius, pradėjo nebesutarti dėl versijos – daugiau šansų, kad bus įvardintas tikrasis žudikas, o ne susitartasis. Bloga žinia Nr. 1) Byla pasibaigs negreitai. Ir Tomo mamos ir Akvilės laukia daug nervų ir emocinių kančių. Ir piniginė kompensacija labai horizonte – o išlaidos šiandien. Bloga žinia Nr.2) nebegali pasitikėti teismų sistema, kai jon šviežiai įsiliejo ciniškas įtariamasis nužudymu, su kriminalinio chuliganizmo trackrecordu, žr. video žemiau.

---

O dabar – senasis, gegužinis tekstas, kai ant Vilniaus liberalų buvau žiauriai pikta.

Vakar Vilniaus Tarybos liberalų frakcijos balsais buvo atnaujinta licencija prekiauti alkoholiu iki 4 valandos ryto naujiesiems savininkams Psichbario, prie kurio skėčiu į akį buvo nužudytas mano klasiokas Tomas Dobrovolskis. Vienas šviesiausių, taikiausių, kūrybingiausių mano kartos vilniečių dar spėjęs tos šviesos padalint ir Klaipėdoj.

Darom, ką galim – Ukraina, nes Karolis

Kažkaip nebuvau atkreipus dėmesio į faktą, kokios ESiškos Ukrainos vėliavos spalvos! Šiurpu, kad reikia dvylikos kulkų, kad pastebėtum.

Ukrainoj yra mano klasiokas Karolis. Kuris į feisbuką pakrauna foto ir video tiesiai iš įvykių vietos. Jis nežino,.kad pakalbam apie jį daugmaž kas vakarą. Ir kiekvieną vakarą Nr.3 klausia – ar čia tas, kur per pamoką valgė kaktusą? Ir po to: ir tas, kur negro pilvą kepė keptuvėje*? Tegul Dievas jį Maidane saugo.

ESidarbinimas 2. Yra kuo matuotis.

Praeitame įraše aiškinau, kodėl Europos institucijose lengviausia įsidarbinti filologinio sukirpimo lietuviams. Dabar parodysiu, kaip įsitikinti, kad lietuviai čia dirba įr kitokius darbus, ir užima įvairaus svarbumo postus.