RSS

Tavo balsas ateina iš jūros

Provincija (14)

Dabar jau nuobodžiai užaugau ir taupau gyvybines jėgas užmindama ant gerklės iki tol laisvai kultivuotam karštakošiškumui. Todėl tiesiog nesileidžiu į pokalbius apie lietuvišką pajūrį ir su niekuo nenoriu jo lyginti. Myliu ir tiek – ne kaip iš pirmo žvilgsnio, o pastovia  48 m. senumo sezonine meile.

Nu bet tiesa yra tai, kad vietos, kuriose ta meilė gimė augo ir skleidėsi yra beveik nebepasiekiamos – Jūratės gatvėje nebėra tetos Ramunės, o Gintaro muziejaus pusrūsiuose – kai ateidavau po pusryčių užgulti bronzinio liūto karčių, niekas iš aplink besifotografuojančios chebros netikėjo, kad aš ten gyvenu – sako, kad jie jau nebenaudojami kaip Dailės muziejaus poilsiavietė. O jei ir būtų, nebeturiu nieko Dailės muziejuje, kas mane į ten pasiimtų.

Tai dabar, kai ištaikau sau tas 3-7 sezoninės meilės dienas, duriu tiesiai taškelin gubojose tarp Nemirsetos ir Karklės. Nes ten yra Silvos ir Laimučio Provincija, o joje – tobulas atsarginis išėjimas iš bet kokių vietų, įpročių ir rolių, kuriose kada nors norėjai nebebūti :

Provincija (16)

Read the rest of this entry »

 
Parašykite komentarą

Publikavo on rugpjūčio 6, 2017 Lietuvoj

 

De Golio lopšys, Cavrois bebrai

bty

Yra Lilyje tokia Princesės gatvė. Viename jos gale – parduoda ir taiso varines triūbas, kitame – memorialinis muziejus žmogaus tas triūbas – kartu su ugnim ir vandeniu – praėjusio. Nes viename Princesės gatvės namų gyveno Šarlio De Golio diedukas, tiulio fabrikantas.  Čia ir gimė būsimasis nutrūktgalvis Prancūzijos generolas. Galima pamatyti ir jo žaislinį arkliuką, ir lopšį, ir krikšto marškinėlius: Read the rest of this entry »

 
Parašykite komentarą

Publikavo on rugpjūčio 4, 2017 kelionės, kultūra, Prancūzija

 

Žymos: , ,

Brodskio kriaušės municipaliniam socializme

Apsilankykit Lilio miesto sode, ir jūsų supratimas apie žemai kabančius vaisius niekada nebebus toks pats, kaip anksčiau:

 

Ir jei iki šiol nesupratot, kodėl Brodskiui kriaušės panašios į tai, į ką jos jam panašios, tai Lilyje suprasit:

Read the rest of this entry »

 
2 Komentaras

Publikavo on liepos 29, 2017 kelionės, Prancūzija

 

Ką reikia žinot einant į kiną Klaipėdoj

Masinės Jūrų šventės man yra labai baisu. Bet man labai gražu yra buriniai laivai. O šiuolaikinis lietuvių kinas – labai smalsu ir beveik neprieinama.  Kadangi 2017 Klaipėdos jūrų šventėj rasta ir Aukštųjų burinių laivų ir  į Klaipėdos trumpo metro vasarą pervirtusio Kino pavasario- tai bandžiau biški padalyvauti – juolab ketvirtadienis dar tik šventės prieangis.

Su laivais viskas paprasta – prasiėjom krantine ir fotografavom – laivus, stiebus ir ofšoriniams nuotykiams pasiryžusių britų skalbinius:

Su kinu kiek sudėtingiau. Reikėjo padėti šiek tiek pastangos susigaudant, ką, kur ir kada rodo, truputį išsidurti su dress kodu ir realybėn atsitrenkusiais lūkesčiais, bet dabar jau žinosiu, kad: Read the rest of this entry »

 
Parašykite komentarą

Publikavo on liepos 28, 2017 etc., kultūra

 

Chez les cht’is: Dunkerko debesys ir daug valgymo

Iš anksto atsiprašau nesuprantančių prancūziškai irba nemačiusių filmo Bienvenue chez les Ch’tis (angliškai verčiamas Welcome to the Sticks – bet nesuprantu net, kam versti, jei išvertus lieka nulis ponto) – kolorito nepajusit. Na, bet gal susiruošėt filmo “Dunkerkas” premjeron – tai galit pasižiūrėti kaip tie mėsmališki pliažai dabar atrodo:

bty

Šitie švininiai debesys tai baikės palyginus su 1940-ųjų geguže-birželiu, kai britai vykdė operaciją “Dinamo” ir per dvi savaites iš nacių spaudžiamo enklavo – maždaug 30 km pakrantės ruožo – laivais ir laiveliais evakuavo 338 226 kareivius. Tiems patiems naciams iš viršaus dar ir bombarduojant plaukiančiuosius beigi torpeduojant.  Filmoą  dar nemačiau ką tik pamačiau, Read the rest of this entry »

 

Žymos: , , , , ,

Zaha in the sky with diamonds

“Laivas.”  “Ne, deimantas” – ne iki užkimimo ginčijomės, bet turėjom skirtingas nuomones, į ką panašus įspūdingiausias pastatas Antverpeno skyline, ypač jei atvažiuoji nuo Bredos*. Dėl ko nesiginčijom visai, tai kad būtų faina vidun patekti ir apžiūrėti, ką Zaha Hadid Antverpene pribūrė prieš pat numirdama, nė pamatyt užbaigto nespėjo (nuotrauka ne mano, o iš tinklapio http://www.zaha-hadid.com) , o dar geresnių yra britiškam žurnale beveik flamišku pavadinimu: dezeen – atradau jį Zahą Hadid begūglindama, bet taip jis man patiko, kad net užsirašiau naujienlaiškius gauti – nors paprastai jų tik atsisakinėju):

havenhuis_Capture

Patekt vidun paprasta nebuvo. Pastatas mat yra oficiali įstaiga – Antverpeno uosto administracija – žmonės ten dienom dirba, o vakarais viską užrakina. Yra ten komunikacijos ir informacijos skyrius, kuris uosto promocijos tikslais ekskursijas po pastatą pavedžioja, bet tik savaitgaliais, tai įsipaišyk, kad gudri, kai ne tu viena nori. Individualių ekskursijų angliškai, sakė man turizmo centre, nebeįmanoma užsisakyt visai – ne tai, kad reikėtų mėnesį ar šešis palaukti, bet išsemtos iš principo. Jau pradėjau sėjamuoju būdu vykdyti mini apklausas, kieno pusbroliai, švogeriai ar nepamiršti klasės draugai galėtų dirbti Antverpeno uoste – jau jau buvau bekonsumuojanti vieną kontaktą pastato apsaugos tarnyboje – bet, kai turi “Flanders today” skaitančių draugių,  tai viskas išeina paprasčiau: sausio mėnesį dar buvo galima užsisakyti bilietų į liepos mėnesio GRUPINES ekskursijas OLANDŲ kalba. “Kiek imam?”- klausė draugė. “Imk, kiek duoda, žinoma”- sakiau aš. Taip ir gavom 10 bilietų vieno žiemiško gimtadienio proga. Tada atrodė, kad ta liepa už kalnų. Read the rest of this entry »

 
2 Komentaras

Publikavo on liepos 10, 2017 Briuselyje, etc., kultūra

 

Trumpos naktys švento Jono

sleep-crop

Kai trūksta miego, smegenys ima graužti pačios save, anot Daily telegraph, tai tas z-z mano fitbito printscreene tubūt yra save graužiančių smegenų garsas. Bet tai ne kasdien gi naktys švento Jono, o be to, Izabelės fitbitas, jei būtų su nesugedusia batareika, rodytų išvis nepilną valandą.

Prieš naktį buvo popietė su kupoliavimu, burtais, vainikais (tarp mano nuotraukų įmaišyta ir iš Ramunės žemiau minimo albumo):

 

ir gintaro dulkėmis, sumaterializuojančiomis svajones į išsipildymo luitus. Bėrėm į aukurą, o kaipgi (už nuotrauką ačiū Aistei ): Read the rest of this entry »

 
3 Komentaras

Publikavo on birželio 26, 2017 Briuselyje, lietuviai Briuselyje, mamystė

 
 
%d bloggers like this: