Plikledis

Plikledis

Čia ne baltas triušis iš Alisos stebuklų šalyje, čia Šarūno Saukos “Plikledis“. Nežiūrint formatų kataliojime pasimetusios iliustracijos kokybės, jis puikiai reziumuoja man iš dangaus nukritusį sausio savaitgalį Vilniuje. Dvi dienos ir: Mamonovas – check, pusryčiai Town (pirmąkart) – check, Uberis (pirmąkart) – check,   1975 m. Linkolnas su vairuotoja (pirmąkart) – check, Sauka NDG – check, Pinavija su Napoleonu (must) – check, Theaomai su Karamazovais (pirmąkart) ir House of Puglu (pirmąkart)  – check, check, pusryčiai Stebukluose 8 val.ryto  (must) – check, būti šaukiamai orouoste per garsiakalbį – check.

Vienintelis, ko jaučiuosi nepadariusi – ir vėl nepažiūrėjau Gabrielės Urbonaitės Plaukikės Vilniaus oro uosto kino salėje. Ttikiuosi, trumpametražius lietuviškus filmus ten rodys ir rodys, kada nors specialiai anksčiau atvažiuosiu.

Toliau skaityti “Plikledis“

Darom, ką galim – Ukraina, nes Karolis

Ukraine

Kažkaip nebuvau atkreipus dėmesio į faktą, kokios ESiškos Ukrainos vėliavos spalvos! Šiurpu, kad reikia dvylikos kulkų, kad pastebėtum.

Ukrainoj yra mano klasiokas Karolis. Kuris į feisbuką pakrauna foto ir video tiesiai iš įvykių vietos. Jis nežino,.kad pakalbam apie jį daugmaž kas vakarą. Ir kiekvieną vakarą Nr.3 klausia – ar čia tas, kur per pamoką valgė kaktusą? Ir po to: ir tas, kur negro pilvą kepė keptuvėje*? Tegul Dievas jį Maidane saugo. Toliau skaityti “Darom, ką galim – Ukraina, nes Karolis“

%d bloggers like this: