Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.

Šiandien Irenos nebėra. O visa kita – kai buvę. Karalieniškas šviesos laukas dabar kris iš viršaus. Mes liekam čia, kad plėstume jo perimetrą, stiprindami žmogiškumo raumenį su viltim priartėti prie etalono.

Prieš ketvertą metų, kai Vilniuje buvo pristatinėjama Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės pokalbių knyga “Gyvenimas turi būti skaidrus“ – būti ten negalėjau. Bet nebūti ten negalėjau irgi, tai įsipiršau laiško pavidalu, kurį mano tėtis – griaudamas griežtoką renginio protokolą, ėmė ir perskaitė. Naudojimasis padėtimi, kaipgi.

Toliau skaityti “Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.“
%d bloggers like this: