RSS

Juozo Lukšos Daumanto vestuvių Lokis

25 Rgp

Prospero Merime Lokis kaip vestuvių dovana yra labai ypatinga (ypač jei nesi semiotikas ar Lukaszo Twarkowskio talento gerbėjas, bet jais tuomet dar nė nekvepėjo). Gauti Prospero Merime Lokį prancūziškai, išleistą Vokietijoje su Jonyno iliustracijomis nebeatsekamu tiražu – turi būti būsimas didvyriškiausias Lietuvos Žvalgas – Juozas Lukša Daumantas Skrajūnas irba jo šviesą iki dabar – daugiau nei septyniasdešimt metų sauganti mylimoji Nijolė Bražėnaitė.

NIJOLĖ BRAŽĖNAITĖ IR JUOZAS LUKŠA VESTUVIŲ DIENĄ.
Vakarų Vokietija, Tiubingenas. 1950 m. liepos 23 d. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

Papildoma sąlyga – tremtyje jus sutuokti turi VLIKo pirmininkas M. Krupavičius ir savo ranka išraityti ilgą, širdį baisiu neišsipildymu spaudžiantį linkėjimą*:

Rankraščius skaityti pritingintiems, išrašiau čia įprastesniu šriftu – vienok labai kviesčiau Prelato Krupavičiaus raides nuosavu pirštu apvedžioti:

Juozui ir Nijolei Skrajūnams / Jų sutuoktuvių dieną /atminčiai su linkėjimais
Kad jiems Aukščiausiasis, sujungęs savo Sakramentu, įsėtų amžinojo gyvenimo sėklą. Šventosios dvasios rasa nuvalytų jų širdis ir sujungtų amžinu tarpusavės meilės ryšiu, duotų palydovu taikos Angelą ir apsaugotų nuo piktosios dvasios sielai ir kūnui žalingų slastų.
                                                                       Ir su prašymu
Kad Juozas laimingsi ir greit sugrįžęs iš savo labai garbingos ir didvyriškos kelionės, parsivežtų Nijolę į laisvają Lietuvėlę, pagal Dievo planą platintųsi ir daugintųsi, kad jo garbinga ir gausinga sėkla nusėtų plačiai Lietuvos žemelę ir jai mokėtų tarnauti ir ją mylėti kaip ir jos gimdytojai ir kad jie ilgai gyventų laimėje ir Dievo palaimoje, kad regėtų savo vaikų vaikus ligi trečios ar ketvirtos kartos ir džiaugtųsi Lietuvėlei padarytais nuopelnais per visas savo amžiaus ilgasias dienas.
                                                                                              M.Krupavičius 
Vokietija.Tremtis 1950.VII.23

Visa šita istorija kaip atradimas tave ištiks tik tada, jei atkakliai, iš antro karto, darbo valandomis prisibelsi į Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos duris, kurios entuziastingasis direktorius, Juozo Lukšos daugiau negu fanas Vidmantas Vitkauskas įleis tave į kambarėlį su Skrajūnui skirta ekspozicija, paprastu mostu atitrauks stelažo stalčių ir KaiKam duos palaikyti Lukšos portsigarą, o tau – Lokio raritetą.

Vartyk, fotografuok kiek nori – juolab šis arte-historico-faktas nepateko į  įspūdingą mėgėjišką Vidmanto Vitkausko parengtą Lukšos dokumentų, fotografijų, pasakojimų apie jį, jo artimuosius ir draugus rinkinį**. Tai galit arba mano netobulas fotkes zoomintis, arba važiuokit Garliavon, prisiliesti prie tokios ypatingos – ir, kiek suprantu, niekur iki šiol nepasakotos istorijos.

*Linkėjimus platintis, daugintis ir Nijolę laisvon Lietuvėlėn parsivežti gavęs 1950 m. liepos 23 d., Juozas Lukša tų pačių metų spalio mėnesį parašiutu nusileido Tauragės apylinkėse ir daugiau Paryžiun nei pas Nijolę niekad nebegrįžo. 1951 m. rugsėjo 4 diena Jono Kukausko išduotas Skrajūnas žuvo.

**absoliuti pagarba ir dėkingumas Garliavos gimnazijos direktoriui išleidusiam šią 2 kg sveriančią knygą, kaip įrodymą, ką gali žmogiškasis ir pilietinis entuziazmas ir energija. O vis tik, ar 100-aisiais paryžietiškiausio Lietuvos didvyrio metais galime tik tiek? Išleisti mėgėjišką leidinį gimnazijos spaustuvėje 600 egzempliorių tiražu? Kur mūsų karybos, žvalgybos ir diplomatijos istorikai? Genocido ir rezistencijos centras? Įspūdžiografės? Influenceriai? KotylintysDžiazuojantysIstorijosteritorikaiIrPerimetrikai? Kur Makalius, siūlantis Lukšos Paryžiaus maršrutą? Ten pat, turbūt, kur ir aš – atsitiktinai niurktelėjus Skrajūnų istorijos vandenyno pakraštėlin ir supratus, kad per didelis yra jis man aprėpti ir susitapatinti. Ypatinga vienok jaustis dalim tautos, kuri turi tokius didvyrius – kad ir nesugebi kitiems tinkamai apie juos papasakoti.

P.S. Įdėsiu čia dar tiesioginę nuorodą į Virtualią archyvų parodą skirta Juozui Lukšai Daumantui, nes nėra paprasta ją susirasti. Lietuvos archyvų virtualūs parodistai turbūt nėra girdėję, kaip veikia paieškos sistemos ir žmogiškieji interneto įpročiai, nes negi specialiai virtualių parodų sąraše tik tos apie Daumantą pavadinime nemini jo pavardės. Džiaugiuosi įspėjusi, kad Skrajūno reikia ieškoti po fraze „NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA) – bet kas yra LYA?

 
Parašykite komentarą

Publikavo 25 rugpjūčio, 2021 etc.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: