RSS

Kategorijų archyvai: Briuselyje

Naujasis cirkas. Tas, kuris krenta.

karusele

Mano karta su įcentrinėm jėgom susipažino aukščiau pavaizduoto prietaiso pagalba. Pajautimas, kokiu kampu gali atsilošti, priklausomai nuo to, kaip greitai sukasi karuselė, atėjo empiriškai, su krauju burnoj Karoliniškių peizaže. Nemaniau, kad tą skonį prisiminsiu numirusiam naktiniam Namiure, po apdulkėjusiais teatro baldakimais. Skambant Sinatrai. Read the rest of this entry »

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo lapkričio 22, 2017 Briuselyje, kultūra, Teatras

 

Žymos:

Irena. Dialogo karžygė.

bty

Šitos knygos pristatymo laukiau taip labai, kad būčiau gal sėdus ir skridus vien jame sudalyvauti. Bet reikalai nesusiklostė – pirmąjame pristatyme sudalyvavau tik laišku, per atstumą , o knygų mugės metu kažkodėl slidinėjau. Ne ant Liepkalnio.

Knygą su dedikacija gavau, o vat kad apturėčiau malonumą klausyti, kaip Aurimas su Irena gyvai viens su kitu šneka – tai jį teko pasiorganizuoti. Pasiorganizavom, aišku, bet sutikau gatvėj Nerijų, išsižiojau apie artėjantį malonumą – ir man į paširdžius smogė generation gap’as.  Turbūt natūralu, kad užaugo karta, kuriai jau reikia papasakot, kas yra Irena Veisaitė. Objektyviai puikiai apie Ireną ir Aurimą  surašyta Bernardinuose padėtoje leidyklos “Aukso žuvys“ informacijoje.

Aš apie Ireną kalbėt galiu tik subjektyviai. Ir todėl, kad man pasisekė augti kaip jos kaimynei – nors tada Irenos, tiesą sakant, nepažinojau. Į jos – beje, ir Romeno Gari – kiemą per gatvę eidavom pirkti pogrindinių ledinukų – tokie namudiniai cukriniai gaideliai ant pagaliukų, buvo  skaidrūs kaip gyvenimas, koks jis turėtų būti. Read the rest of this entry »

 

Zaha in the sky with diamonds

“Laivas.“  “Ne, deimantas“ – ne iki užkimimo ginčijomės, bet turėjom skirtingas nuomones, į ką panašus įspūdingiausias pastatas Antverpeno skyline, ypač jei atvažiuoji nuo Bredos*. Dėl ko nesiginčijom visai, tai kad būtų faina vidun patekti ir apžiūrėti, ką Zaha Hadid Antverpene pribūrė prieš pat numirdama, nė pamatyt užbaigto nespėjo (nuotrauka ne mano, o iš tinklapio http://www.zaha-hadid.com) , o dar geresnių yra britiškam žurnale beveik flamišku pavadinimu: dezeen – atradau jį Zahą Hadid begūglindama, bet taip jis man patiko, kad net užsirašiau naujienlaiškius gauti – nors paprastai jų tik atsisakinėju):

havenhuis_Capture

Patekt vidun paprasta nebuvo. Pastatas mat yra oficiali įstaiga – Antverpeno uosto administracija – žmonės ten dienom dirba, o vakarais viską užrakina. Yra ten komunikacijos ir informacijos skyrius, kuris uosto promocijos tikslais ekskursijas po pastatą pavedžioja, bet tik savaitgaliais, tai įsipaišyk, kad gudri, kai ne tu viena nori. Individualių ekskursijų angliškai, sakė man turizmo centre, nebeįmanoma užsisakyt visai – ne tai, kad reikėtų mėnesį ar šešis palaukti, bet išsemtos iš principo. Jau pradėjau sėjamuoju būdu vykdyti mini apklausas, kieno pusbroliai, švogeriai ar nepamiršti klasės draugai galėtų dirbti Antverpeno uoste – jau jau buvau bekonsumuojanti vieną kontaktą pastato apsaugos tarnyboje – bet, kai turi “Flanders today“ skaitančių draugių,  tai viskas išeina paprasčiau: sausio mėnesį dar buvo galima užsisakyti bilietų į liepos mėnesio GRUPINES ekskursijas OLANDŲ kalba. “Kiek imam?“- klausė draugė. “Imk, kiek duoda, žinoma“- sakiau aš. Taip ir gavom 10 bilietų vieno žiemiško gimtadienio proga. Tada atrodė, kad ta liepa už kalnų. Read the rest of this entry »

 
2 Komentaras

Publikavo liepos 10, 2017 architektūra, Briuselyje, kultūra

 

Trumpos naktys švento Jono

sleep-crop

Kai trūksta miego, smegenys ima graužti pačios save, anot Daily telegraph, tai tas z-z mano fitbito printscreene tubūt yra save graužiančių smegenų garsas. Bet tai ne kasdien gi naktys švento Jono, o be to, Izabelės fitbitas, jei būtų su nesugedusia batareika, rodytų išvis nepilną valandą.

Prieš naktį buvo popietė su kupoliavimu, burtais, vainikais (tarp mano nuotraukų įmaišyta ir iš Ramunės žemiau minimo albumo):

 

ir gintaro dulkėmis, sumaterializuojančiomis svajones į išsipildymo luitus. Bėrėm į aukurą, o kaipgi (už nuotrauką ačiū Aistei ): Read the rest of this entry »

 

#vėltieestai bei Ai-tri Lietuva

ilvesas-pitch

Rytas po rinkimų nakties, Aitrios Lietuvos* skandalas – o į mano darbinį paštą krenta estiškas pareiškimas: ateikit, Europa, Estija duos jums pamokų, kaip organizuoti e-valdžios paslaugas, ir įkvėpimo duos irgi.

Read the rest of this entry »

 

Žymos: , , , , , ,

Zemfiros marškinėliai

Būna, pagalvoji, kad nusipelnei gyventi geriau suskraidyt į koncertą. Jauties nelabai padoriai, nu bet jei tokiam amžiui ir tik pirmą kartą, ir jei įsivaizduoji, kad tas pats Arivederci nuskambės taip pat, kaip tada ir ten – ai, ką čia dabar aiškinsiuos. Nusipirkom bilietus į Zemfiros koncertą Vilniuje. Ir Airbaltico bilietus nusipirkom – kad pirmadienį, kovo 21,  11 val.ryte jau Vilniuj, o antradienį, kovo 22, 8-tą ryto jau vėl Zaventeme,  tiesiai į darbą. Puikus atrodė planas.

Bet antradienį, tuoj po 8 val ryto Briuselio Zaventemo orouostas atrodė taip:

Zaventem

O mes? Read the rest of this entry »

 

Žymos: ,

Nacionalinės žuvėdros

Briuselis-spalvingai

Savaitgalius Briuselyje galima leisti spalvingai (žr.viršuj), o galima – kultūringai. Kai susigalvoji, kad laikas kultūringam tautiškam savaitgaliui, tai ryte nueini parašyti nacionalinį diktantą, o vakare – pažiūrėti OKT “Žuvėdros“, nes atvažiavo į Bozarą teisingu laiku, ne kaip gruzinai, kurių spektaklis buvo atidėtas dėl molenbekinių neramumų – kabo vis dar bilietai pas mane ant sienos, ketvirtas mėnuo kaip, gal kada sužinosiu, kaip sakartveliškai jaunystei skauda.

Read the rest of this entry »

 

Žymos:

 
%d bloggers like this: