Kai išgirdau apie amazoninio Bezoso užmačias pramušti skylę Roterdamo skyline’o kardiogramoj, kad galėtų išvesti į platesnius vandenius savo didžiausią pasaulyje jachtą – supratau, kaip laiku suplanavom savo tri-damišką išpuolį. Neaišku dar, ar pavyks Bezosui susitarti su savivaldybe, kad leistų jam praardyti nacionalinių paminklų registran įtrauktą olandų industrializmo ikoną` – bet aš dėl viso pikto turiu net meditacinį video jo fone:
Išpuolis išėjo tri-damiškas, nes ketvirtoji dama, išties tikroji išpuolio iniciatorė, paskutiniu momentu atsimetė dėl covidinių aplinkybių. Sausio mėnesį Olandija dar kybojo lockdowne, tai pagrindinis kelionės tikslas – Depot Boijmans -nuplaukė, sklandžiau nei Bezoso jachta.
Na, kaip nuplaukė, į pirmąjį (pasaulyje?) muziejų, atvėrusį savo saugyklas nuolatiniam lankytojų srautui, patekti dėl lockdowno neišėjo. Bet kartu su Roterdamo skyline’u atsispindėti įspūdingame specialiai tam tikslui aplink saugyklą suręstame pastate nieks netrukdė. Sakyčiau, lockdownas net padėjo sudalyvauti intymiau – jokių minių, tik dviejų žąsų ilgesinga sąšauka. Žąsų nenufotkinom, o save – bandėm, iš įvairių pastato pusių:
Dėl to paties lockdowno pirmąją kelionės vakarienę įmetėm dar šiapus sienos: po Zahos Hadid deimantu, kaipgi, Pomphuise, žinoma. Senos meilės nerūdija, o ir pakeliui viskas labai. Iš antros fotkės matosi, kad ne tik įmetėm, bet ir užpylėm šiek tiek. Koks patogumas, kad viena iš tridamų siauruose ratuose plačiai žinomo vyriškio įtakoje sausam įstatyme savanoriškai užstrigo – nei tau burtų mesti, kam už vairo likti, nei šiaip blogai jaustis!
Nuotraukos ir vėl Rūtos, jau nebeminėsiu, kai tik kokios išskirtinai meniškos irgi kokybiškos, tai taip ir žinokit, kad ne mano. Aš tuo tarpu prasidarius stoglangį visu garsu leidau Giedrei su Marijonu šauktis to nenusakomos spalvos dangaus. Nes nu labai gražu ir Antverpeno Sibiro gatvėj tinkama.
Aistė Paulina — kurios su mumis nebuvo – tą dangų vadina kažkaip su-niekuo-nesupainiojama-flamandiška-šviesa. Čia jei aš nieko nesupainiojau.
Nuo Antverpeno Deimanto bronzinės sepijos spalvos Subaru Foresteris brėžia 100 km liniją – ir įkrentam į – WAU – nu beveik Niujorką – dangoraižiai, šviesos, lemputės, šešėliai – ir dar Golden Bridge iš kažkur įsipaišęs – netraukia mūsų tam neskirti mobiliakai naktinio grožio fiksuoti, nu ir nereikia, užsimanysit paaikčioti, važiuokit natūron. Nėra toli ir labai verta. Bet jei nebrokijat ir devinto vandens nuo kisieliaus – tai štai jums 90 proc užblurintas mūsų pirmasis Roterdamo įspūdis:
Ir mūsų nakvynės valtis – Animathor (man skambėjo kaip koks rūstus skandinaviškas dievas hipiškesne anima pašvelnintas) – ji aišku irgi ne kokia nykia prieblanda mus pasitiko:


O paskui išaušo tykus bežmogis karantininio Roterdamo rytas (tiesa, porą žvejų, užmetusių meškeres į mano langą, matyt išgasdinau, nes greit pasiplovė). Iš mūsų valties net per iliuminatorių matėsi pirmasis Europos dangoraižis, SUMŪRYTAS, be anei vienos gelžbetoninės konstrukcijos, ot olandiškas medžiagų atsparumo ir inžinierinės neįmanomybės genijus, o iškėlus vieną koją pro duris išvis padoriai turistinius objektus galima fotografuoti:
Žymieji kubiniai namai – kuriuos gal iš motiniško ilgesio vadinom Kubušais – paėmus tam tikrą kampą iš valties gal irgi būtų matęsi, bet gražesnis rakursas gavos išėjus pasivaikščioti. Ten per juos kiaurai galima praeiti ir visokios išminties pakeliui pasiskaityti:
Jei reiktų surasti keturis žodžius, kurie man yra Roterdamas, tai būtų:
- Skyline’as – lietuviškai gal reiktų bandyti pasakyti – dangų remianti ir jame užlūžtanti kardiograminė pastatų linija:
2. Atpindžiai:
3. Tiltai (tame tarpe ir tas, kur Bezosas praardyt nori):
4. Geltona:
Čia įdėsiu dar vieną Giedrės klipą, nes labai geltonas, ir šiaip ji tokia roterdamiškiausia atlikėja, tikrai galėtume į valtį kartu imti, jei kas duotų. Ne viskas prarasta. Mums liko gatvės:
Rūta dar, tiesa, pavarė kranų seriją – bet jie tiktų ir į geltoną ir į sky-line punktą, išskyrus tą su arkliu:
O tas su arkliu – yra iš jūreivystės muziejaus ir iliustruoja, kad nėra tokio krovinio kurio kažkos jų superkeltas nebūtų kėlęs – tai ta nuotrauka rimuojasi su Zadkino beširdžiu žmogumi. Skulptūra vadinasi Suniokotas Miestas (Destroyed city – Verwoeste Stad), o žmogus be širdies – nes karo bombardavimai išplėšė Roterdamo centrą, jojo širdį. Išlipo Zadkinas 1946 m. Roterdame iš traukinio, apsižvalgė, suspaudė širdį ir jam, puolė lieti skulptūrą – stovi dabar. Rūta specialiai juodai baltą filtrą uždėjo, kad būtų arčiau to vaizdo, kuriame iš pradžių beširdis žmogelis stovėjo, kol spalvoti dangoraižiai aplink neištryško. Zadkinas tai toks biški mūsiškis, iš Vitebsko, LDK.

Vieną atrakciją lockdownas mums, vistik, nušniojo: ekskursiją laivuku po Roterdamo uostą. Labai norėjau, turėtų būti labai įspūdinga. Bandėm apgauti likimą ir įlipti į miesto waterbusą, bet jis į kitą pusę plaukia, į Dordrechtą. Tai tam laiko neturėjom – nes tada dar nežinojau, kad Britų muziejuje saugomas XIX a pabaigos stalo žaidimas, kuriame keliaujama iš Roterdamo į Dordrechtą. Skirtas garlaivių kelionėms reklamuoti. Gražus toksai. (Sužinojau apie tokį stalo žaidimą Nemuną skaitydama, tą, kur su Ridikaite ant viršelio. Ten išverstas tekstas, kurį gūglas man išmetė Roterdamo ir Dordrechto sąsajų beieškant.)

Nu labai, labai graži ir jausminga gavosi kelionė. Kai jau ėjom į parkingą pasiimti mašinos išvažiuoti, pastebėjau ant tokio gražaus pastato lentelę su trikdančia datų seka:

Atgal Iš Praeities – skelbia užrašas virš datų. Nu tai akivaizdu, bet kodėl šitam pastatui laikas atvirkščiai skaičiuojasi – sužinoti nespėjau. Užtat spėjau sužinoti, kad dainą tokiu pavadinimu parašė Boduenas de Grotas, olandų dainininkas ir aktorius. Lyrinis herojus grįžta į miestą, iš kurio buvo pabėgęs, ir jaučiasi kaip šliužas/ gyvenimo padruskintas/ nes praeities sunkumai/jį užgulė švinu.
Jokių išvadų iš to nedarysim. Iš Roterdamo nepabėgom, tai grįžti visada su malonumu galėsim, be jokios ten druskos ir švino. Jei grįšim ilgai netrukusios ir į tą pačią valtį, tai gal dar rasime joje ir tą NDG katytę, kurią turėjom varu išmesti iš savo bagažinės, patiko jai būt su mumis trise valtyje, neskaitant jos pačios.
