RSS

Kategorijų archyvai: Renginiai ir reiškiniai

Egodokumentiška Šiaurės vasara

I. Priešistorė. Invazinė.

Negalėjau apsispręst, kurią nuotrauką palikt.

Biržus visada laikiau savo tėvonija. Net tada, kai juose dar nebuvo mano tėčio pavardės gatvės, buvau  įsitikinusi, kad jie priklauso mano močiutei, primadoniškai Biržų dantistei su privačiu kabinetu prie pat Pašto. Tas yr labiausiai centrinis Biržų pastats, į kurį įsirėžtų kiekvienas čia atvykstantis tarpmiestinis autobusas, jei vairuotojas nesusizgribtų pasukti vairo, kad sėkmingai praslystų kilometrą kairėn iki autobusų stoties[1]. Read the rest of this entry »

Reklama
 

Žymos:

Ką reikia žinot einant į kiną Klaipėdoj

Masinės Jūrų šventės man yra labai baisu. Bet man labai gražu yra buriniai laivai. O šiuolaikinis lietuvių kinas – labai smalsu ir beveik neprieinama.  Kadangi 2017 Klaipėdos jūrų šventėj rasta ir Aukštųjų burinių laivų ir  į Klaipėdos trumpo metro vasarą pervirtusio Kino pavasario- tai bandžiau biški padalyvauti – juolab ketvirtadienis dar tik šventės prieangis.

Su laivais viskas paprasta – prasiėjom krantine ir fotografavom – laivus, stiebus ir ofšoriniams nuotykiams pasiryžusių britų skalbinius:

Su kinu kiek sudėtingiau. Reikėjo padėti šiek tiek pastangos susigaudant, ką, kur ir kada rodo, truputį išsidurti su dress kodu ir realybėn atsitrenkusiais lūkesčiais, bet dabar jau žinosiu, kad: Read the rest of this entry »

 

Trumpos naktys švento Jono

sleep-crop

Kai trūksta miego, smegenys ima graužti pačios save, anot Daily telegraph, tai tas z-z mano fitbito printscreene tubūt yra save graužiančių smegenų garsas. Bet tai ne kasdien gi naktys švento Jono, o be to, Izabelės fitbitas, jei būtų su nesugedusia batareika, rodytų išvis nepilną valandą.

Prieš naktį buvo popietė su kupoliavimu, burtais, vainikais (tarp mano nuotraukų įmaišyta ir iš Ramunės žemiau minimo albumo):

 

ir gintaro dulkėmis, sumaterializuojančiomis svajones į išsipildymo luitus. Bėrėm į aukurą, o kaipgi (už nuotrauką ačiū Aistei ): Read the rest of this entry »

 

Sevilija beveik feministiškai 2: su Anzelmutėm nejuokaujama

Apie vyrus garde užpakaliu į mišką jau viską pasakiau, dabar laikas trečiam įdomumui. Anzelmos salonui. 

Sevilija_Anzelma (6).jpg

Nors apie jį irgi beveik viską pasakiau, kas žodžiais apsakoma, ant karštųjų, feisbuke:

casa anselma

Dar ten ir video įdėjau, kuriame tamsoj matosi, kaip Anzelma šoka su raudonmegztiniu žmogum iš gatvės. Toks ten konceptas – priėję ten kaip ir žmonių iš gatvės, bet ohoho kokiu žmogum iš gatvės reikia būti, kad ten patektum. Read the rest of this entry »

 

Žymos: ,

III cunamio epizodas. 170 metų ant scenos.

Mekas (2)

Po to, kai ryte suvartojau Venclovą su skrabalais ir priblokštai padirbau Europos labui, vakare cunamis mane nešė į Bozarą, tokį Briuselio ŠMC. Jonas Mekas (90 m.) ir Vytautas Landsbergis (be vienos dienos 81):  ne kasdien pamatysi 170 metų ant scenos, fluxiškus pokalbius varinėjančius. Aprėmino šitą kultūrogerontologinį (pačia cool‘iausia prasme) renginį du mano mokykliokai: Liutaurą tai labai gerai iš mokyklinių užkulisių prisimenu, kai tuose pačiuose montažuose skirtingus S.Nėries posmus deklamavom*.  Su Lolita užkulisiuos nesitrynėme, bet žinau, kad mokyklos timeline ji yra maždaug per vidurį tarp manęs su klasioku ir Grybauskaitės. Read the rest of this entry »

 

Žymos: , , ,

 
%d bloggers like this: