RSS

Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.

11 Gru

Prieš ketvertą metų, kai Vilniuje buvo pristatinėjama Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės pokalbių knyga “Gyvenimas turi būti skaidrus“ – būti ten negalėjau. Bet nebūti ten negalėjau irgi, tai įsipiršau laiško pavidalu, kurį mano tėtis – griaudamas griežtoką renginio protokolą, ėmė ir perskaitė. Naudojimasis padėtimi, kaipgi.

Šiandien Irenos nebėra. O visa kita – kaip buvę. Karalieniškas šviesos laukas dabar kris iš viršaus. Mes liekam čia, kad plėstume jo perimetrą, stiprindami žmogiškumo raumenį su viltim priartėti prie etalono.

“Kai buvau jauna ir romantiška, viešai skelbiausi, kad man Lietuvos istorijoje įspūdį daro dvi moterys: Barbora Radvilaitė ir Irena Veisaitė. Po to Irena gavo Barboros premiją, kas išėjo į naudą Barborai, nes romantiškiems rūkams išsisklaidžius, nebelabai galiu pasiaiškinti, kas mane Barboroj žavi.

O va apie Ireną pagalvoju maždaug kas antrą sekmadienį ir prieš didžiąsias šventes, taip pat dalyvaudama prieš- ir po- rinkiminiuose kandžiojimuose feisbuke ar kituose tinkluose. Norėčiau išmokti suspėti dažniau apie Ireną pagalvoti prieš išsižiodama pasakyti, ką galvoju apie tuos, kas rašo „ačiū“ su nosine ar „kad“ su bendratimi, ar balsuoja už licenzijos pernakt pardavinėti alkoholį išdavimui tam barui, prie kurio skėčiu į akį buvo nužudytas mano klasiokas Tomas Dobrovolskis. Ta prasme, visiems nesusipratėliams, kurių skirtingas nuo mano požiūris mane žiauriai nervina, o kartais skaudina.

Nes man Irena yra nepriešokinio žmogiškumo, tolerancijos ir nuoseklios tvirtybės palaikant šviesos pusę etalonas. Norėdama suprasti savo šansus prie to etalono prisistiebti, esu Irenos klaususi, ar jos tolerancija ir žmogiškumas yra duotasis dydis – ar ištreniruotas raumuo. Geriau, jei būtų raumuo, tai reikštų, kad kiekvienas turim bent teorinį šansą prie Irenos kartelės priartėti, sistemingai darydami valingus pasirinkimus šviesos pusės naudai. Irena yra man atsakiusi, kad tai ir duotybė, ir raumuo. Jai to raumens stiprinimui didelę įtaką turėjęs humanistininės literatūros skaitymas.

Tikiu, kad ši Aurimo Švedo knyga ras vietą žmogiškumo raumenį stiprinančios literatūros lentynoje. Ir man patinka žinoti, kad ji yra mano dviejų gyvenimo kaimynų kalbėjimosi vaisius.

Mat laimingai užaugusi Irenos Basanavičiaus gatvės namų kieme, ką tik išsiaiškinau, kad su Aurimu Švedu buvom kaimynai vaikystės vasarų Biržuose. Tai kas, kad nei vieno, nei kito vaikystėje nepažinojau – dabar imsiu knygą ir nešiu savo naujiems kaimynams. Žinokit, Irena, Jūsų karalieniškasis šviesos laukas plečiasi.

Agnė Nastopkaitė, 2016 gruodis

Ilsėkis ramybėje, miela Irena. Agnė Nastopkaitė. 2020 gruodis.

Panaudota Gretos Pikutienės nuotrauka iš Irenos Veisaitės viešnagės Briuselyje 2017 m.

Susiję: Irena. Dialogo karžygė.

 
2 Komentaras

Publikavo 11 gruodžio, 2020 etc.

 

Žymos:

2 atsakymai į “Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.

  1. Indrė

    11 gruodžio, 2020 at 18:14

    Stipru, Agne. Jaučiuosi tą reikalingą raumenį pastiprinus…Ačiū

     
  2. Jurga

    11 gruodžio, 2020 at 22:49

    Kaip nė apie vieną kitą žmogų negalvoju, kaip apie išėjusį. Irena yra ČIA.

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: