Sevilija: kur valgyti ir (ne)miegoti

This slideshow requires JavaScript.

Viršuj yra vaizdai iš mūsų gatvės ir jos artimiausių apylinkių, o apačioj – baisiai informatyvus screenshotas, iš kurio galima suprasti, kad a) aš knarkiu, b) kad kelionės išlaidas valdėm per aplikaciją receipt (sharing) ninja, c) kad turėjom problemų su vieta, kurioje nakvojome, bet labai sąžiningą šeimininkę.

Nakvojom per airbnb rastam Lidijos Design Lofte, trise tilpom normaliai, ir vieta strategiškai gera – ir ne tik dėl to, kad vyrai garde naktį už kampo nei iš šio nei iš to pasirodo. Nakvynei nuo sekmadienio iki penktadienio visai rekomenduotina, BET penktadieniais ir šeštadieniais ten vyksta diskoteka. Nu ne pačiam lofte, bet lygiai už sienos, tai atrodo, kad tavo lovoje alų gerdami diskotekantai nesišnabždėdami rūko. Aš, kaip su track rekordu miegojimo bet kur, bet kada  –  ne su bet kuo! –

Sevilija 3: Alkazaras atsainiai ir Katedros stogai nerealiai

Tris pagrindinius mums nutikusius Sevilijos įdomumus jau aprašiau: tiek nematomą saldumynų ranką ir vyrus naktį garde, tiek Anzelmos krūtinės reguliatorines funkcijas. Bet žinoma, prasiėjom ir per tradicines grožybes. Alkazaro rūmų tai  jau nė nefotografavau, pasivaikščiosiu taip, kad tik man būtų gražu, galvojau. Kiti tegul patys važiuoja, internete paveiksliukų ieško. Žinoma, tikėjausi, kad Rūta  nuotraukomis pasidalins, nes net pasimetė nuo mūsų, taip majolikos kringeliuose užsipainiojo. Bet Rūta kažkodėl dalinosi Molenbeko nuotraukomis, nu irgi nieko, galima pažiūrėt, kaip Belgijos priemiestyje ant stogo Abraomas Izaokui galvą pjauną, kad ir ne visai čia į temą.

Sevilija beveik feministiškai 2: su Anzelmutėm nejuokaujama

Apie vyrus garde užpakaliu į mišką jau viską pasakiau, dabar laikas trečiam įdomumui. Anzelmos salonui. 

Nors apie jį irgi beveik viską pasakiau, kas žodžiais apsakoma, ant karštųjų, feisbuke:

Dar ten ir video įdėjau, kuriame tamsoj matosi, kaip Anzelma šoka su raudonmegztiniu žmogum iš gatvės. Toks ten konceptas – priėję ten kaip ir žmonių iš gatvės, bet ohoho kokiu žmogum iš gatvės reikia būti, kad ten patektum.

Sevilija beveik feministiškai 1: vyrai garde po to, kai į mišką užpakaliu

Nežinau, kaip su tais reikalais tvarkosi vyrai, bet man periodiškai norisi apsiverkti, kad su geriausia drauge išeina susitikti tik probėgšmomis, foniškai gaudžiant logistinėms vaikų, darbų ir neaišku kuo užimto gyvenimo sirenoms, ir su kažin kur gyvenančia seserim taip pat: kai tik vasara tėčio sode, tai į akis pasižiūrėt net nespėji, nes kol žiūrėsi, tai pusbroliai su pusseserėmis mikliai virbalus į rozetes sukiš.

Nu bet išeičių yra. Perkam tris bilietus ir Andalūzija tik mūsų. Galėtų būti ir ne Andalūzija,