RSS

Belgiško kino keturios priebalsės

27 Lap

van emblt

Amelie Van Elmbt – belgams keturios priebalsės iš eilės normali pavardė, o jei belgas nesi, pabandyk ją ištarti, ar atsiminti. Dar primetam, kad belgiškuos filmuos kalba olandiškai arba prancūziškai – vat jums ir du beveik neperlipami barjerai susipažinti su jaunuoju Belgijos kinu – nu čia dar be to, kad visose šalyse jaunąjį kiną rodo kai kas ir kai kur, be ypatingesnio nuspėjamumo ir reguliarumo.

O bet kai Belgijoj gyveni ir savaitgalį atsiverti cinenews.be išsirinkti filmą, kurį su vaikais pažiūrėtumėt, tai gali atsitiktinai užlipti ant puikaus svetimo sekreto – tie saldainių popieriukai ir gėlytės po stiklo šuke, užberti žemėmis po pirmo aukšto balkonu – paskui tik sugūglini, kad 31-erių metų režisierė dar 2013 metais buvo vadinama belgiška sensacija, kai atsiiminėjo prizą iš Scorsezės rankų.  

Bet kai gerumo žiūrėti gerą filmą ne todėl, kad žinai, kas režisierius. Ir nekapstant suprasti, kokie genialiai paprasti yra gero filmo ingredientai: paleisk veiksmą vykti paprastame mieste paprastoje gatvėje  (paprastas belgiškas Lježas, ir vasarnamis Namūre), filmuok nepretenzingai ir minkšta kamera,  siužetui pasirink kasdienišką, bet emociškai trikdančią situaciją ir pasakok ją buitiškai: neforsuojama buitis pati, kur reikės, sublimuosis iki poezijos.

Bet antrojo Amelie Van Elmbt filmo Drôle de Père  (lietuviškai sakyčiau Keistas Tėtis) vinis, aišku yra šešiametė aktorė Lina. Ir filmo kūrėjų gebėjimas sukurti tokią aplinką, kur ji galėtų nuoširdžiai ir natūraliai gyventi savo herojės gyvenimą.  Scenarijuje toks Antuanas, niekad nematęs savo penkiametės dukters, netikėtai lieka su ja trims dienoms, per kurias jiedviem lemta vienam kitą pažinti, prisijaukinti ir, jei išdrįs, atrasti.  Antuaną vaidinantis Thomas Blanchardas realiai praeina tą kelią su heroję Elzą vaidinančia Lina. Per daugiau nei tris dienas, bet proceso natūralumas žiūrovui pritrenkiantis. Trenkiantis jis, man rodos, buvo ir patiems kūrėjams – sprendžiu iš Blanchardo ir Van Elmbt interviu.

Kad nebūtų toks nuogas kalbėjimas, padėsiu čia Keisto Tėčio treilerį, tik nenoriu, kad pasirodytų, kad čia koks banaliai sentimentalus reikalas – nėra toks. Jaudinantis, bet labai tikras.

Ir tas momentas, kai abudu turit po paslaptį, ir abu beveik esat tikri, kad ją turit tą pačią, ir kai suaugęs trūkčioja, stabdo, nedrįsta suformuluot, nes o ką, jei apsigaus, o šešerių metų aktorė, vaidinanti penkerių metų mergaitę, ją išsako – nes baisiau yra negauti, negu apsigauti.

Be to, jei baisu, galima pašnabždėti į ausį. Buvau pamiršus tokį paprastą triuką.

 

 

 

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo lapkričio 27, 2017 etc., Kinas, kultūra

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: