RSS

Zaha in the sky with diamonds

10 Lie

“Laivas.“  “Ne, deimantas“ – ne iki užkimimo ginčijomės, bet turėjom skirtingas nuomones, į ką panašus įspūdingiausias pastatas Antverpeno skyline, ypač jei atvažiuoji nuo Bredos*. Dėl ko nesiginčijom visai, tai kad būtų faina vidun patekti ir apžiūrėti, ką Zaha Hadid Antverpene pribūrė prieš pat numirdama, nė pamatyt užbaigto nespėjo (nuotrauka ne mano, o iš tinklapio http://www.zaha-hadid.com) , o dar geresnių yra britiškam žurnale beveik flamišku pavadinimu: dezeen – atradau jį Zahą Hadid begūglindama, bet taip jis man patiko, kad net užsirašiau naujienlaiškius gauti – nors paprastai jų tik atsisakinėju):

havenhuis_Capture

Patekt vidun paprasta nebuvo. Pastatas mat yra oficiali įstaiga – Antverpeno uosto administracija – žmonės ten dienom dirba, o vakarais viską užrakina. Yra ten komunikacijos ir informacijos skyrius, kuris uosto promocijos tikslais ekskursijas po pastatą pavedžioja, bet tik savaitgaliais, tai įsipaišyk, kad gudri, kai ne tu viena nori. Individualių ekskursijų angliškai, sakė man turizmo centre, nebeįmanoma užsisakyt visai – ne tai, kad reikėtų mėnesį ar šešis palaukti, bet išsemtos iš principo. Jau pradėjau sėjamuoju būdu vykdyti mini apklausas, kieno pusbroliai, švogeriai ar nepamiršti klasės draugai galėtų dirbti Antverpeno uoste – jau jau buvau bekonsumuojanti vieną kontaktą pastato apsaugos tarnyboje – bet, kai turi “Flanders today“ skaitančių draugių,  tai viskas išeina paprasčiau: sausio mėnesį dar buvo galima užsisakyti bilietų į liepos mėnesio GRUPINES ekskursijas OLANDŲ kalba. “Kiek imam?“- klausė draugė. “Imk, kiek duoda, žinoma“- sakiau aš. Taip ir gavom 10 bilietų vieno žiemiško gimtadienio proga. Tada atrodė, kad ta liepa už kalnų.

Bet liepa ėjo ir atėjo, ir išlipom mes Zahos Hadid aikštėj, kurion susibėga Meksikos ir Sibiro gatvės:

bty

Ir užvertėm galvas į viršų, ir manėm kad save galbūt pamatysime viename iš 2000 stiklo trikampių:

Havenhuis_building (6).jpg

Bet kur tau – suklijuoti jie tokiais skirtingais ir nenuspėjamais kampais, kad ieškai savęs, o matai už trisdešimties metrų stovinčią flamų krūvelę, ryškiai tuo pačiu užsiimančią. Moju jiems rankoms, kad, žiūrėkit, aš jus matau – o jie turbūt galvoja, kad mane ištiko koks trigonometrinis pakrikimas. Zaha Hadid, prieš architektūrą Londone studijavo matematiką Beirute – nu tai kas čia keisto.

Kai jau išeidinėjom iš pastato, tai buvom kažkiek įgudusios – ar apsipratę, tai sugebėjom dviračius danguje nufotografuoti:

bty

Tiesą sakant, net selfį išlaužėm – bet palengvintom sąlygom, ne nuo žemės, o tokiam balkone, į kurį išeini iš taip vadinamo tilto, kuris jungia deimantą su po juo esančia senąja gaisrininkų kazarma. Tai kai arti tų trikampių, tai bepigu save susirasti:

bty

Gidas, nesužinojau-jo-vardo-lai-bus-Dirkas, biški krapštėsi galvą, supratęs, kad gavo septynetą klientų flamiškai beveik nesigraibančių, sakė, galėtų mums ir angliškai ekskursiją pravesti, jei daugiau grupės nesusirinktų, bet susirinko, aišku, o tada jau pagal taisykles – tik valstybine Antverpeno kalba. Neprapuolėm visiškai – ką patys supratom, ką trumpuose perbėgimuose iš erdvės į erdvę pareziumuodavo. Jo kalbėjimas buvo ne tiek apie Zaha Hadid – ją gi ir taip susigūglinsi – kiek apie Antverpeno uostą, antrą didžiausią uostą Europoje (po Roterdamo). Jei supratau teisingai, Antverpeno miesto centras sudaro 1/17-ąją uosto teritorijos. Kas gan akivaizdu stovint ant įspūdingo stiklinio Antverpeno žemėlapio, vidiniame senosios kazarmos kiemelyje:

bdr

Dar papasakojo, kad labai ypatinga, kad tuo metu, kai visi kiti pasaulio uostai priklauso arba privačioms kompanijoms, arba valstybei, Antverpeno uostas yra municipalinis, t.y. valdo jį Antverpeno savivaldybė. Kažkokius sprendimus kartais priima Flandrijos valdžia, bet belgų karalius tai čia jau visai ne figūra. Jei netyčia užklystų, tai stovėtų droviai kamputyje niekieno neatpažįstamas.

Dar lai-bus-Dirkas žiauriai didžiavosi, kad naujasis pastatas buvo renčiamas atsižvelgiant į visus paveldosaugos reikalavimus, taikytus gaisrinės pastatui, kuris savo ruožtu buvo replika XVII amžiaus Hanzos pirklių rūmų, kuriems sudegus, antverpeniečiai jautėsi lyg katedros netekę. Nauja užlipo ant sena, bet pagal visas taisykles ir etiketą. Dar lai-bus-Dirkas pabrėžinėjo tiek pastato, tiek statybos metodų ekologiškumą: pastato parkingas, pvz., skirtas 190 dviračių ir 25 elektrinėms mašinoms. Atvažiuotum su Land-Roveriu į darbą – parkuokis kur nori. Nu ir gruntą išvežinėjo bei statybines medžiagas atvežinėjo vandeniu, ne kokiais ten sunkvežimiais.

Bet labiausiai lai-bus-Dirkas švytėjo cituodamas projekto kainą: visas reikalas (su Zahos Hadid baldais included) kainavo 55 milijonus eurų arba 62 mln USD – už maždaug tiek paimtum gerą penthausą Manhetene. Aš, kaip gebanti suprasti didelius skaičius tik tada, kai  kas paaiškina, kiek už juos galima nupirkti  litrų pieno – pradžiai supasavau, o paskui palyginau su a) Valdovų rūmais – kainavusiais vos mažiau nei 100 milijonų eurų, o paskui – su b) Vilniaus Gugenheimu, apie kurį gūglas meta 2008 m. nuorodą, kurioje minimi 120 mln.USD.

Bet žiauriausiai mano kultūrines stygas suvirpino kita 2008 m. nuoroda, kuri skelbė, kad:

Hadid-Vilnius

Ir net paveiksliukas įdėtas, kokį deimantą galėjome Vilniuje turėti:

hadid_Vilniuje

Nu bet numirė Hadid, tai turėsim dabar Libeskindą, nes dar gyvas 😦

EDIT: Kodėl Zahai Hadid laimėjus konkursą, kurį Libeskindas pralaimėjo vis dėlto Libeskindas Vilniuj muziejų stato – sužinojau Šiaurės vasaroj. O paskui sužinojau, kad estams tai ir numirusi Hadid uostą turbūt pastatys. Sekasi.

Idant nebaigčiau šia nevilties nata – parodysiu dar biški Hadid sofkučių su stalais ir pufikais:

Open space ofiso – su clean desk policy: ryte ateini, pasiimi iš sandėliuko savo failus ir eini ten prie kompo, kur vietos yra. Ir telefonų nėra kaipo žanro – skambini per kompą, ir viską jis žino, kam kada ir už kiek:

bty

Valgyklos, kurioje išvydom patentuotą Zahos Hadid geltoną:

Nu ir man labai vermeeriškais pasirodžiusių kadrų (vidury tai tikrai Vermejeris):

 

Na ir jau pačių pačiausiai pabaigai: yra vienas ypatingai cool būdas patekti į Zahos Hadid deimantą – ramiai pačilinti su vaizdais į uostą kaip iš kosminio laivo. Antverpeno Universitetas turi sudaręs sutartį su įvairiais miesto pastatais, pagal kurią juose išskiriama vietelė su šezlongu ir internetu, kad karštą vasaros dieną koks nors mokslo ištroškėlis, neapsikentęs neramių bendrabučio sąlygų, galėtų pasprukti ir gilintis, į ką panorėjęs. Tai Havenhuise tokia vieta yra:

bty

Kadangi aš Havenhuisą jau aplankiau, o ir šiaip tapti Antverpeno Universiteto studente man jau šansų be, tai labai nesigilinau, kaip sistema veikia. Bet tai kai malonu, kai tu studijuoji, o tavim rūpinasi. Gal beveik taip pat, kaip kai užsimanai į deimantą, atrodo neįmanoma, o tavim pasirūpina ir esi, kur būt norėjai.

________________________________________________

 

*paskui tik išgūglinau, kad nė kiek ne originalūs mes savo besiginčijančiuose matymuose, žr. Reuters žinutę pavadinimu “Is it a ship? A Diamond?“

 

Reklama
 
2 Komentaras

Publikavo liepos 10, 2017 Briuselyje, kultūra

 

2 atsakymai į “Zaha in the sky with diamonds

  1. Ele

    liepos 12, 2017 at 20:54

    Pažintys ne tik Lietuvoje padeda 🙂

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: