Kur tu buvai per Baltijos kelią?

Guldydama septintąjį kelionės į Gruziją epizodą supratau, kad laikas pasidalinti tokiu tyrimu. Feisbuke bandžiau iššaukti kolektyvinės sąmonės likučius (nes kolektyvas per laiką smarkiai iškriko) ir atgaminti, kokiais keliais kirtom Gruziją prieš 24 metus, kai kita tautos dalis stovėjo Baltijos kelyje. Gavosi štai kas:

Artas prisiminimais dalijosi iš Tailando, Živilė – iš Vokietijos, aš – iš Briuselio, o Sakalas – iš Užupio, kurio konkretus įspaudas yra Tbilisio Vilniaus skvere, kas netiki, tegul ieško antroje Gruziniškų įspūdžių dalyje.  Labai tokia tarptautinė sąšauka. Gal net galim sakyti pereklička – cementas iš Maskvos Atžalyno, kaip ne kaip. (Nuorodą atradau ką tik, atsitiktinai – kadangi pirmoj eilutėj Atžalynas paminėtas, tai man pasirodė tinkama. Bet įdėmiai neperskaičiau, tai negaliu pasakyti, ar visur sutinku su autoriaus mintimis – nors dėl “didžiojo  lietuvių kompozitoriaus Balio Dvariono sūnaus studento Justino Dvariono proto, jaunatviškos energijos, šmaikštumo ir meilės Lietuvos dangaus mėliui“  – nesiginčysiu. Iškyrus, kad ne sūnus Justas Baliui Dvarionui, o anūkas.