RSS

Devynios klimato juostos. David Gareja – ne azerbaidžianietiška dykuma. (Ge4)

18 Geg
Žvakė.

Žvakė vėjyje. Lady Di ir seras Eltonas Džonas plevena tarp Gruzijos ir Azerbaidžano.

Intelektualiai nebuvom labai pasiruošę šitai kelionei į Gruziją. Ant storo emocinio pamušalo – suplakto iš pasauly sutiktų ar kitų apipasakotų gruzinų-  tysojo padrikų žinių voratinklis: konkrečiai žinojom, kad Gruzijoje yra devynios klimato zonos.

Daug tai ar mažai – supranti per palyginimą. Lindau gūglan pažiūrėti, kiek tų zonų yra iš viso. Angliškos nuorodos trikdė, pasirodo, yra įvairių būdų tas klimato zonas skaičiuoti, ir iš pirmo žvilgsnio net nelabai aišku, kurią pasirinkti. O vat lietuviškai iškart įlipau į tvarkingą puslapį. Neatsispyriau distrakcijai, peržvelgiau auksines mokinių mintis, pasižymėjau, kad “Lietuva iš Estijos gauna tautinių drabužių, muzikos instrumentų, dainų.“ ir, Pakruojo geografijos mokytojos Danutės Mačiulienės dėka susiskaičiavau, kad  klimato zonų yra 11.  Nepainiot su klimato juostom, tų tai išvis tik 7. Tuo pačiu pasitikrinau, ką iš Matačiūno geografijos pamokų atsimenu aš: Ašchabadas – meilės miestas, Abhazija – Suchumi, Adžarija – Batumi. Negausiai. Bet dviem trečdaliais į gruzinišką temą. 

Iš tų devynių zonų tikrai ne vienoj pabuvojom. Vos apšilę kojas Tbilisyje tarėmės su Algiu ir Saša (ačiū, vyrai už šefavimą) pašokti į pusdykumę. David Gareja vienuolynas populiarus vienos dienos (galima sutilpti ir į gerą pusdienį) maršrutas, gali ir pabusti Tbilisyje ir miegot ten prgrįžti. O tam tarpe būsi pusdykume prašliaužęs.

Geopluta

Zonos. Ne klimato, o žemės plutos. Ledynas šliaužė ir nubrozdino. Taip ir liko atidengtos,

Ką ten prašliaužęs, avių jūra prasiyręs. Jei norėsit, pavartysit atitinkamą Pikasa albumą, matysit tų avių įvairių: ir su juodom ožkom, kad turėtų, paskui ką sekti, nes atseit durnos ir kitaip iš vietos nepajudėtų, ir su piemeniu su arkliu ir lazda, ir šiaip kelią užstojusių, nepaskubėsi. Tokiam kontekste labai įtikinamai skamba Algio papasakota istorija, kaip grupė draugų, per avių jūrą besiirdami, nusprendė pasinaudoti situacija, pravėrė mašinos dureles ir griebė vieną už garbanų, labai nesirinkdami, Užtrenkę dureles pastebėjo, kad įsivertė ne avį, o aviganį. Kaukazo. Kraujo buvo, siūlių ir ašarų. Negeisk svetimo gero.

Vien tik avys man akyse / žemėj ore ir danguj (sekant K.Binkiu)

Vien tik avys man akyse / žemėj ore ir danguj (sekant K.Binkiu)

Avių užtvaras įveikę pasiekėm ir David Gareja. Šešto amžiaus vienuolynas su saulės baterijomis (dviem, man atrodo)  ir pašaukimu kopti aukštyn, ant keteros, nuo kurios matosi Azerbaidžanas. Ir vaikšto Azerbaidžano pasieniečiai, kurie nenori fotografuotis, yra rūstūs ir paklausti, kur jau čia  Azerbaidžanas, plačiu mostu apveda ratą aplink save – suprask: “viskas čia Azerbaidžanas“. Bet aš tai žinau, kad anas vat taškelis tame “čia“ yra gruziniška Rustavi elektrinė. 

Ir driežas žino, kad žiūri į gruzinišką Rustavi.

Ir pofik jam tie Azerbaidžano pasieniečiai.

Ir pofik jam tie Azerbaidžano pasieniečiai.

Driežui Azerbaidžano pasieniečiai gal ir pofik, bet teritorinis ginčas del David Gareja vienuolyno buvo rimtas – ir toks gal ir išlieka, nes apatinėje vienuolyno dalyje įsikūrę vienuoliai:

Matosi ten vienas, tarp uoloj iškirstos celės ir saulės baterijos,

Matosi ten vienas, tarp uoloj iškirstos celės ir saulės baterijos,

nesiruošia kraustytis į dar išsilaikiusius viršutinius, arčiau dievo esančius pastatus, nes nenori atsidurti musulmoniškoj Azerbaidžano teritorijoj:

Aukštutinė vienuolyno dalis. Su talpom skysčiams. Gal net vynui.

Aukštutinė vienuolyno dalis. Su talpom skysčiams. Gal net vynui.

Ginčas kaukazietiškai aštrus, Azerbaidžianiečiai sugalvojo, kad vienuolynas visai ir ne gruziniškas, o musulmoniškai albaniškas, dėl ko Gruzinų URM ministras Azerbaidžianiečių kolegą pasiuntė mokytis  pasaulio istorijos, kol dar nepratrydo pareiškimais, kad gruzinai išmūrijo Kinų sieną. Miša reikalą bandė paversti neskausmingu – Azerbaidžano pinigai beigi dujos rimtas faktorius bandančioj stotis Gruzijos ekonomikoje – bet čia suputojo Gruzijos bažnyčios galva. Šiek tiek apie ginčą yra vikipedijoje.

Šiaip susiruošusiems į David Gareja patartina avėti vibramiškesnius batus it prigriebti vandens butelį. Į viršų kopiama takeliu, ne plika uola, yra netgi turėklas, tiesa, per porą metrų nuo takelio – bet reikalas slidus ir status.  Ir karšta buvo jau gegužės pradžioj, tai vasarą, įtariu, ten daugiau kančios nei džiaugsmo. Dar, man rodos, mes nepamatėm ten kažkokių freskų, nes ėjom be gido, viršuj viskas buvo užrakinta, bet man patiko driežai, horizontai ir tai, kad mano dabartiniai vibramai yra visai kitokie nei tie, kurie Anetei taip nutrynė kojas, kad Vytenė turėjo jai nagus lupti – čia tada, kai buvau pirmą kartą Gruzijoj, šiuo metu bandau aiškintis, kokiu maršrutu tada ėjom, beauštančios nepriklausomybės metais – bet panašu, kad visiems jau šioks toks alzheimeris ir seni žemėlapiai pelių sugraužti.

Azerbaidžanas po mano batais. Patikimi tokie pasirodė.

Azerbaidžanas po mano batais. Patikimi tokie pasirodė.

Grįždami sustojome pavalgyt – ir inicijavomės į vyno gėrimą gruziniškai. Gintariniais bambaliais. Tuo pačiu Saša supažindino mus ir su kitomis Gruzijos realijomis. Papasakojo, pavyzdžiuj, kad Gruzijoje nėra techninės mašinų apžiūros – Miša ją panaikino suvisam, kaip nesudorojamą korupcijos šaltinį. Čia ir tapo aišku, kodėl Gruzijos autoparkas toks nerealiai retro.

Saša prie vyno. Liūdnas, nes vairuoja. tai kas, kad technikinės nėra, užtat už vairavimą išgėrus - skriaudžia.

Saša prie vyno. Liūdnas, nes vairuoja. Tai kas, kad technikinės nėra, užtat už vairavimą išgėrus – skriaudžia.

O Algis papasakojo, kad Gruzijoje pagirios yra pateisinama priežastis neateiti į darbą. Nuo viršininko šito fakto niekas neslepia, o pasiskambina ir pasisako, mat pagirios rimtas dalykas, turi būti su gitara, kompanija ir chašu (jo ragavome Bakurianyje). Ir dar – kapų lankymo dieną, kuri yra pirmadienis po Velykų, niekas vairuotojų promilių netikrina. Nes lankant mirusius, reikia su jais pavalgyt ir išgert – taip visi promiliuoti ir važinėja, ką čia bepritikrinsi.

Pabaigai, apie neišvengiamas vietas. Toj vietoj, kur valgėm, tualetas atrodė taip:

David Gareja.16-001

Kas veda prie komentaro apie rūkymą. Rūko Gruzijoje visi, visur (pirtyje, pavyzdžiui) ir gausiai. Nebūtinai pypkes. Cigaretes, cigariles (Ach-Tamar, kurių buvom prašyti atrvežti, vis tik armėniškos), o kas ieško, ras  ir  cigarų. Netgi vietinių, gruziniškų. Ką moteriškės su skėčiais tualetuose veikia – istorija nutyli. Bet kad gruzinas, atėjęs į parduotuvę cigarečių ir gavęs pakelį su perspėjimu, kad rūkymas sukelia impotenciją, meta jį šalin ir prašo “man tų, kur žudo“ – tai faktas.

Pabaigai – gruziniški cigarai, kuriuos radom, nes žinojom, ko ieškom. Ir siuntėm iš Tbilisio pašto, tam, kuris irgi apie juos žinojo.

pastas-014

Į šio epizodo nuotraukų albumą nuoroda jau buvo aukščiau, bet dėl tvarkos vat jums jis ir čia:

David-Gareja
Reklama
 
7 Komentaras

Publikavo gegužės 18, 2013 Gruzija, kelionės, nostalgija

 

Žymos: , , ,

7 atsakymai į “Devynios klimato juostos. David Gareja – ne azerbaidžianietiška dykuma. (Ge4)

  1. Atgalinė nuoroda: Užteks | Namop2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: