RSS

Sevilija beveik feministiškai 2: su Anzelmutėm nejuokaujama

14 Kov

Apie vyrus garde užpakaliu į mišką jau viską pasakiau, dabar laikas trečiam įdomumui. Anzelmos salonui. 

Sevilija_Anzelma (6).jpg

Nors apie jį irgi beveik viską pasakiau, kas žodžiais apsakoma, ant karštųjų, feisbuke:

casa anselma

Dar ten ir video įdėjau, kuriame tamsoj matosi, kaip Anzelma šoka su raudonmegztiniu žmogum iš gatvės. Toks ten konceptas – priėję ten kaip ir žmonių iš gatvės, bet ohoho kokiu žmogum iš gatvės reikia būti, kad ten patektum.

Aš ir dabar nesuvokiu, kaip mums pavyko. Nes pradėjom tradiciškai lochiškai: atvažiavom iš Petit Commitee su taksu, deserto net neuosčiusios, nes padavėjas, kuriam prasitarėm apie vakaro programą, sakė, pas Anzelmą geriau nevėluot, išlipom iš to takso tokiuose Sevilijos Naujininkuose ir stojom į kitų taksinių eilę – lyg Sevilijoj eilės ką nors reikštų. Bet, laimei, mažiau lochiška kompanijos dalis akylai apsidairė ir pamatė, kad už kampo yra kitas įėjimas, prie kurio grūdasi minia be jokių ten eilės laikymosi nesąmonių. Laiku ten persimetėm, ir kai ant slenksčio pasirodė pati Anselma ir krūtine kaip šlagbaumu ėmėsi reguliuoti srautą, dusliu balsu nesustojamai liedama pamokslą apie rezervacijas – lyg jos irgi ką nors reikštų – suveikė mano teniso instinktai. “Rafa, kur mano Rafa”,- surypavo Anselma, ištiesdama kairę ranką, po kuria, kaip po sparnu, smuko – nu ne Nadalis, bet vis tik mano dėmesį jau prikaustęs vyrukas, tempdamas su savim gal dvidešimt pasekėjų, tai mes kaip Nr.21, Nr.22 ir Nr.23 prie jų prisiklijavom, ir padoresniai minios daliai piktinantis iki “eik tu Anselma šikt” patekom į vidų. Ten kurį laiką apsimetėm šlangom, nes svarbu buvo Anselmos nesupykdyti. O po to net atsisėst gavom. Ir bakchanališkose linksmybėse sudalyvavome:

(Bakchanalija, kaip išaiškėjo jau visiškai po to, buvo su šviežių vaisių prieskoniu, bet tai o ką.)

Tai dabar arba pavydėkit, arba varykit sekančiu reisu Sevilijon, nes kaip sugūglinom tokiam straipsny, jei Aukščiausias arba Briuselis neįsikiš, gali blogo norintys Anzelmos vietą uždaryti. Ir nebebus jums sevilietiško kičo avalanšo, anei galimybės pasitikrinti, ar tikrai galite kur nors patekti visai be taisyklių, tik remdamiesi išgyvenimo instinktais ir apvaizda. Kuriai šiaip jau turėsit progos padėkoti, nes užsibaigia reikalas Anzelmos salone užgesintom šviesom, visiems pasisukus į altorėlį ir giedant La Salve Rociera. Tą pačią, kurią, beje,  iš Andalūzijos atvykusios giesmininkės sugiedojo Briuselyje, laidojant karalienę Fabiolą.

Tai čia buvo trečioji įdomybė. Dar bus biški Alkazaro ir Katedros stogų grožybių bei papasakojimų, kur valgėm ir kur miegojom. O apie vyrus dar neskaitėt?

 

Reklama
 
3 Komentaras

Publikavo on kovo 14, 2017 kelionės, kultūra, Sevilija

 

Žymos: ,

3 atsakymai į “Sevilija beveik feministiškai 2: su Anzelmutėm nejuokaujama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: