Odesos internetai (5)

Odesa_internetas

Grįžau užvakar darban, kalbėjomės ką per vasarą nuveikėm, norėjau tiksliai pacituoti, kiek Odesoj roaminamas megabaitas kainuoja ir prisiminiau, kad neišpildžiau Odesoj tiesiog (puikioj)  duoto pažado  papasakot apie internetus ir štrudelius .

Pirmas žvilgsnis į telefoną Odesos žemėje pakerta kojas, ir širdis sukaukia ilgėdamasi Neelie Kroes (buvusios Europos Internetų Komisarės, pažabojusios roamingo plėšikus Europos vieningoje rinkoje): Toliau skaityti “Odesos internetai (5)“

Paryžius kitaip

Paryzius_Louis_Vuitton (103)

Paryžiuj savaitgalį buvom. Nieko tuo nenustebinsi. Ir patys ne nustebimui važiavom, ne dūsaut Senos pakrantėse, ne grūstis minioj prieš Notre dame ir ne Amelijos ieškoti Monmartro įkalnėse. Pompidu vamzdžiai ir ugnį ryjantis mimai prieš juos, kaip ir Eifelio liftai, Lotynų kvartalo užkaboriai – viskas buvo aname gyvenime, t.y. labai labai seniai. Toliau skaityti “Paryžius kitaip“

Trijų bažnyčių ketvirtadienis

Belgijos nacionalinė šventė nutinka visada netikėtai. Rodos seniai jau turėjai priprasti, kad čia tik Vilniuje liepos 21-osios gatvė  jau kadais atvadinta į Tauro. O belgai tą dieną švenčia kasmet, be pertraukos, nuo 1831-ųjų, kai prisikvietė Leopoldą būti pirmuoju savo karaliumi. Bet ir vėl tik trečiadienio vakare supratau, kad rytoj – dvigubos laisvės ketvirtadienis. Anei vaikų namie nebebėr, anei darban kas įleis. Toliau skaityti “Trijų bažnyčių ketvirtadienis“

Sekminių Barberiniai (Roma)

Roma_benzokolonele
9 ryto tuščios Navonos aikštės nefotkinom, o va jaukiai Kavūro gatvės pradžion įkomponuota kolonėlė – prašom.

Kad Roma be pasiruošimo neliktų sumaištingo kultūrinio komposto kratiniu belenkaip trypiamo dusinančios turistų minios – reikia būti arba labai atsparia arba žinoti porą gudrybių. Aš žinojau gudrybes. Gudrybė Nr.1: anksčiau keltis. Ir tai sakydama neturiu galvoje 5 ryto, Toliau skaityti “Sekminių Barberiniai (Roma)“

Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai

Taip va ir prisigyvenom. Į Romą be jokio pasiruošimo, maždaug kaip į Valakampius. Iš karto pasakysiu – Romon nelabai gerai taip. Perdaug ten viskas  persidengia, epochos, gatvės, funkcijos – pradžioj iš įpratimo dar bandai susigaudyti, nusipirkus orouoste beviltišką gidą, paskui, žinoma, atsipalaiduoji. Užsisaugai FB mesendžerio printscreeną, kur menotyrininkė iš Palangos greituoju būdu bando patarti, kuo užsiimti, ir supranti, kad šioms trims dienoms užduotis paprasta: atsirinkti tarp Berninio, Borominio ir Barberinių. Visa kita – bonusas.

Toliau skaityti “Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai“

Stokholmas 2: revanšas už Jogailaitę (arba kaip miegoti pigiai)

 

Anedin_booking_3Pirmąjam Stokholmo įraše žadėjau, kad papasakosiu, kur čia galima pigiai apsistoti. Laive, kur gi. Užtikau jį tradiciškai maigydama booking.com’ą – patinka, kad jie mane ten genijum laiko, kažkokių tipo spec.nuolaidų duoda – ir šiaip, tingiu keist įpročius, už airbnb pas mus kita šeimos galva atsakingas. Taip pat man patinka, kai recepcija kiaurą parą veikia, nereikia šeimininkų po nepažįstamą miestą gaudyti. Patogiai mėgstu.

Laivą-hostelį Anedin griebiau dėl pigumo ir lokacijos. 260 eur trims naktims trims Toliau skaityti “Stokholmas 2: revanšas už Jogailaitę (arba kaip miegoti pigiai)“

Stokholmas 1: Be Kotrynos, bet su Žvėryno muziejais

Stockholm_Drottningholms (6)

Šį, Eurovizijos savaitgalį, Stokholmas turbūt jau visas žaliai sulapojęs, miniomis užsigrūdęs ir nieks nė nepatikės, kad šita nuotrauka daryta vos savaitę prieš: antrą mūsų atvežto gero oro dieną, nuogai skaidriam karaliaus rūmų parke. Karalius dar išvakarėse septyniasdešimtmetį atšventė, gal nelabai audringai, nes 10 val. atsidūrę Drottningholmse pamatėm abu su karaliene automobiliu kažkur išvažiuojant, Ne chašo* turbūt valgyti gi. Toliau skaityti “Stokholmas 1: Be Kotrynos, bet su Žvėryno muziejais“

Eindhovenas = Philips lemputė. Daugiau nei šimtas metų kaip.

Dar prisimenu, kaip nustebau, kai olandai, pirmininkavimo proga, dovanojo Philipso pričindalą – tokią lemputę, kur įkiši į kompą per USB jungtį ir ji tau klaviatūrą apšviečia. Čia ta prasme, jei lindi su kompu po kaldra ir klaviatūros nesimato, tai padeda. Nuo to laiko žinau, kad Philipsas, iki tol man buvęs betaučiu kapitalizmo gerovės įsikūnijimu (jūroj daktaru plaukiojusio dėdės radiola iš Klaipėdos čekinės parduotuvės) iš tikro yra olandiška firma.

Po to atėjo gūdūs Vilniaus aviacinės atskirties laikai – į Vilnių iš Briuselio nebuvo anei vieno reiso per dieną.  Taip mano gyvenime atsirado Eindhovenas: Wizzairas iš ten skrido tiesiai į Vilnių. 150 km nuo Briuselio, bet vis šiokia tokia alternatyva. (Wizzairas iš ten skrenda ir dabar, bet Sabena reinkarnavosi į Brussels airlines ir atskirtį apmažino, jau nekalbant apie Zuoko linijas – graudu bus, jei jų nebeliks. (EDIT: nebeliko nei linijų, nei zuoko kuriam balsų nereikia, bet nebelabai graudu).

Bet tai reikėjo sulaukti Van Gogho 125-ųjų mirties metinių ir Rūtos pasirodymo Briuselyje, kad nuvažiuočiau kaip žmogus turistė į tą Eindhoveną ir suprasčiau, kas ten prie ko. Toliau skaityti “Eindhovenas = Philips lemputė. Daugiau nei šimtas metų kaip.“

Gruzija 1. Kelionės dokumentai. (Papildyta)

Šviečiama Karalystė* – paskutiniai pasiruošimai Gruzijon. Skaitysiu gal gabalais po kokiu Svanetijos bokštu. Yra tam priežasčių – ir kelionei, ir Dirgėlos skaitymams. 20 ir vieneri metai kaip.

Kai tiek metų kaip, susiformuoja visokios paradigmos. Pvz. dalykų, dėl kurių ginčijamasi. Toliau skaityti “Gruzija 1. Kelionės dokumentai. (Papildyta)“

%d bloggers like this: