Marcinkonių traukinukas

traukinukas
Iš tikro čia joks ne atskiras įrašas, o tik papildymas mano nemokėjimui fotografuoti. Kitą dieną po šio prisipažinimo, mane pasiekė nuotrauka, užvadinta Marcinkonimis (žr. aukščiau) – kai įsižiūriu, ko gero teisingai, o turint omeny, kad nuotraukos autorius Gintaras Marcinkonyse paskutinę 2012-ųjų dieną išlipinėjo, tai jie ten turbūt ir yra.

Bet dar tą kitą dieną Rokiškis tinkluose pasharino nuotrauką apie tai, kaip trenkta švedė (valytoja šiaip jau) NUVARĖ traukinį ir įvažiavo juo į namą. Istorija angliškai, jei ką domina, yra čia: na o paveiksliuką iš ten pat nusikėliau ir aš:

svede-traukinys

Tai aš ir pasiūliau tą švedę į Marcinkonis perauklėjimui siųsti, tegul konstruoja tokius traukinukus, ir net nuvarinėt gali, jei mėgiasi.  Čia gi jau yra ir vienas italas, ir vienas katalonas (daro powerpointus apie vilkus ir jau kalba lietuviškai, o kas jam daryt), o Darželiuose epizodiškai ir pora švedų – tai ir darbo terapija ir tarptautinė socializacija užtikrinta. Dar jei tokių olandų nebūtume palei Margionis ant ledo sausio 1 d. sugaudę (pamiršau anam įraše aprašyti, tegul taip ir lieka mįsle kvadratinėmis kojomis, mėlynais plaukais ir kiaulės krauju netyčia pravertam šaldytuve) , tai “Merkio kraštą“ būtų  galima drąsiai pervardinti į “Babelio naujienas“.

Iš tikro tai gražus labai traukinukas. Visai kaip jo tėtis:

Paskutinis traukinys dar laukia. Dar yra viena vieta šalia.

O jei skaitote šį daiktą interneto naršyklėje, tai dešiniam apatiniam kampe galit užsisakyti šio blogo naujienas elektroniniu paštu. Tai man nereikės kas kartą bandyti visų prisiminti, kam nusiųsti. O tai kitą kartą galiu ir pamiršti. Sunku jums bus be papildomo Dzūkijos lašo gyventi.

Aš nemoku fotografuoti

Aš nemoku fotografuoti. Ne tai, kad neturiu skonio ar supratimo, kuo gera nuotrauka skiriasi nuo blogos, bet neturiu kantrybės išlaukti kol veikėjai kadran susiaranžuos tvarkingai, išstumdyti iš fono  butelius, šiukšlių dėžes ir lyginimo lentas, neturiu pakankamai autoriteto prašyti herojus perpozuoti pataisytoje aplinkoje ir pan. Be to, man visada sekėsi turėti šalia puikiai fotografuojančius žmones – ypač Rytį ir Rūtą, todėl mano Pikasoj yra gražių albumų ir vienas malonumas juos į Blurb‘o ar kokias kitokias knygeles sudėlioti. Toliau skaityti “Aš nemoku fotografuoti“

Teo, duok deguonies. Tu gali.

Už Europos digitalizaciją atsakinga olandų komisarė Neelie Kroes (kaip mūsų Šemeta, tik ji yra labai krūta) sako, kad broadbandas yra digitalinis deguonis, be kurio visi nusprogsime. Ir kad Europa įkišusi virš 7 milijardų į tas deguonies pagalves, ypač rūpinasi  atokesnėmis vietovėmis. Darželiuose vieną tokią po langais ir turim, ale dūstam ir negalim pasinaudoti. 

Kai sėdžiu savo kaime ir žiūriu pro savo langą 60 metrų atstumu matau kelią Marcinkonys-Druskininkai. Palei kurį eina plačiajuosčio interneto kabelis. Ir kyla man klausimas: kai šitas va plačiajuostis yra taip vat ranka pasiekiamas – kodėl mano kaimo bendruomenė turi dusintis su Edge‘u? Kai man kyla klausimai, aš ieškau atsakymų. Papunkčiui: Toliau skaityti “Teo, duok deguonies. Tu gali.“

Vieno kryžiaus istorija. Efektyviau nei LESTO

Kadangi prieš kelias dienas buvo vieno nago istorija, tai galėčiau sakyti, kad pradėjau vienų istorijų seriją. Net jeigu serija bus tik iš dviejų elementų, nes su serijiškumu ir kitokiu reguliarumu turiu problemų.

Dauguma mano istorijų (ne tai, kad daug jų būčiau užrašiusi, bet galvoje įvairios sukasi) iššauna iš po g+ gaiduko. Paskaitau, pvz, kad Skirmantas Tumelis giriasi per audrą nesnaudžiančiais Šeškinės kaimynais, ir negaliu susiturėti nepasakiusi, kad mano kaimynai, be to, kad yra tikri KAIMynai, t.y. iš mano KAIMo, irgi neprastesni. O bendrai tai ir nelygintini, nes Šeškinėje žmonės per lango stiklą žaibus ir lašus besiritančius meniškai pliauškino, o mano kaimynai stulbinančiai operatyviai susidorojo su škvalo padariniu. Apie tai mano smartfotoreportažas. Toliau skaityti “Vieno kryžiaus istorija. Efektyviau nei LESTO“

%d bloggers like this: