Sekminių Barberiniai (Roma)

Roma_benzokolonele
9 ryto tuščios Navonos aikštės nefotkinom, o va jaukiai Kavūro gatvės pradžion įkomponuota kolonėlė – prašom.

Kad Roma be pasiruošimo neliktų sumaištingo kultūrinio komposto kratiniu belenkaip trypiamo dusinančios turistų minios – reikia būti arba labai atsparia arba žinoti porą gudrybių. Aš žinojau gudrybes. Gudrybė Nr.1: anksčiau keltis. Ir tai sakydama neturiu galvoje 5 ryto, Toliau skaityti “Sekminių Barberiniai (Roma)“

Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai

Taip va ir prisigyvenom. Į Romą be jokio pasiruošimo, maždaug kaip į Valakampius. Iš karto pasakysiu – Romon nelabai gerai taip. Perdaug ten viskas  persidengia, epochos, gatvės, funkcijos – pradžioj iš įpratimo dar bandai susigaudyti, nusipirkus orouoste beviltišką gidą, paskui, žinoma, atsipalaiduoji. Užsisaugai FB mesendžerio printscreeną, kur menotyrininkė iš Palangos greituoju būdu bando patarti, kuo užsiimti, ir supranti, kad šioms trims dienoms užduotis paprasta: atsirinkti tarp Berninio, Borominio ir Barberinių. Visa kita – bonusas.

Toliau skaityti “Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai“

Stokholmas 2: revanšas už Jogailaitę (arba kaip miegoti pigiai)

 

Anedin_booking_3Pirmąjam Stokholmo įraše žadėjau, kad papasakosiu, kur čia galima pigiai apsistoti. Laive, kur gi. Užtikau jį tradiciškai maigydama booking.com’ą – patinka, kad jie mane ten genijum laiko, kažkokių tipo spec.nuolaidų duoda – ir šiaip, tingiu keist įpročius, už airbnb pas mus kita šeimos galva atsakingas. Taip pat man patinka, kai recepcija kiaurą parą veikia, nereikia šeimininkų po nepažįstamą miestą gaudyti. Patogiai mėgstu.

Laivą-hostelį Anedin griebiau dėl pigumo ir lokacijos. 260 eur trims naktims trims Toliau skaityti “Stokholmas 2: revanšas už Jogailaitę (arba kaip miegoti pigiai)“

Stokholmas 1: Be Kotrynos, bet su Žvėryno muziejais

Stockholm_Drottningholms (6)

Šį, Eurovizijos savaitgalį, Stokholmas turbūt jau visas žaliai sulapojęs, miniomis užsigrūdęs ir nieks nė nepatikės, kad šita nuotrauka daryta vos savaitę prieš: antrą mūsų atvežto gero oro dieną, nuogai skaidriam karaliaus rūmų parke. Karalius dar išvakarėse septyniasdešimtmetį atšventė, gal nelabai audringai, nes 10 val. atsidūrę Drottningholmse pamatėm abu su karaliene automobiliu kažkur išvažiuojant, Ne chašo* turbūt valgyti gi. Toliau skaityti “Stokholmas 1: Be Kotrynos, bet su Žvėryno muziejais“

Eindhovenas = Philips lemputė. Daugiau nei šimtas metų kaip.

Dar prisimenu, kaip nustebau, kai olandai, pirmininkavimo proga, dovanojo Philipso pričindalą – tokią lemputę, kur įkiši į kompą per USB jungtį ir ji tau klaviatūrą apšviečia. Čia ta prasme, jei lindi su kompu po kaldra ir klaviatūros nesimato, tai padeda. Nuo to laiko žinau, kad Philipsas, iki tol man buvęs betaučiu kapitalizmo gerovės įsikūnijimu (jūroj daktaru plaukiojusio dėdės radiola iš Klaipėdos čekinės parduotuvės) iš tikro yra olandiška firma.

Po to atėjo gūdūs Vilniaus aviacinės atskirties laikai – į Vilnių iš Briuselio nebuvo anei vieno reiso per dieną.  Taip mano gyvenime atsirado Eindhovenas: Wizzairas iš ten skrido tiesiai į Vilnių. 150 km nuo Briuselio, bet vis šiokia tokia alternatyva. (Wizzairas iš ten skrenda ir dabar, bet Sabena reinkarnavosi į Brussels airlines ir atskirtį apmažino, jau nekalbant apie Zuoko linijas – graudu bus, jei jų nebeliks. (EDIT: nebeliko nei linijų, nei zuoko kuriam balsų nereikia, bet nebelabai graudu).

Bet tai reikėjo sulaukti Van Gogho 125-ųjų mirties metinių ir Rūtos pasirodymo Briuselyje, kad nuvažiuočiau kaip žmogus turistė į tą Eindhoveną ir suprasčiau, kas ten prie ko. Toliau skaityti “Eindhovenas = Philips lemputė. Daugiau nei šimtas metų kaip.“

Putino laikai (nu ir sėkla)

Buvom praeitą savaitę Vinco Mykolaičio Putino muziejuj. Tam name palei tą Tauro kalną, ant kurio aš užaugau, rogutėmis nuo visų trijų kalnų žemyn leisdavausi, o po to autobusu nr.24 į kalną važiuodavau, kai tingėdavau pėsčia aukštyn lipti, kaip rašiau komentaruose po Rokiškio įrašu*.

Bet čia bus ne apie Tauro kalną, o apie Putino muziejų. Toliau skaityti “Putino laikai (nu ir sėkla)“