Yra tų mugių Vilniuje. Lofte titano auskarus nusipirkau – čia po to, kai Vingio kino teatre Bėgikę gaudydama iš reklamos sužinojau apie H dropą su jų panacėjinėm CBD kapsulėm. Variau ieškoti, patekau, kur dar nebuvau buvusi, faina mugė, ir vaibas, ir į pažįstamą net gali atsitrenkti.
Bet jei nori krūčiau, tai reikia eiti naktį, slidžiais kiemais tuo maršrutu, kur mus su Gintaru Steponavičiumi iš lietuviško darželio vesdavo žaisti į rusų darželį (nes jie turėjo aikštelę, o mes ne), kuris stovėjo ant, kaip tada nežinojom, senosios sinagogos griuvėsių. Ten yra, kaip niekur ant pastato neparašyta, Dragon Fist studio, o joje- žaibiška – Kalėdinė mugė. (FB per Don Kichoto pertrauką reikia skaityti ir garsėti staigiais sprendimais):
Tai kai ateini į 13 numeriu pažymėtą namą, pasivadinusį drakono kumščiu, Vilniaus Gaono paunksmėj – tai iškart aišku, kad iš kruasano (afroditės-iš-putos-būdu) užgimstantis katukas yra normali bazilisko reinkarnacija. Jo, biški su Šventinio Bankucheno prieskoniu, tai skanaus ir gero klausymo.
Gero klausymo dar galima apturėti ir lipdukų beigi printų pavidalu – pasijunti biški kaip iš konservų skardbonkės, kai pakalbi su žmogum ir sužinai, kad iš lipdukų besisunkianti arklio galia yra ne protestas prieš ateinančius tigro metus, o grupės pavadinimas, bandai išplėšti kokį hintą ir – bingo, pasirodo žinai jų hitą Antakalnis, gal net kokiam tavo spotifajaus liste yra, kai vaikų daugiau nei trys, tai yra, kas pasirūpina. Renkuosi dabar, ką lipdyti ant savo darbinio kompo, kad prasmingai išsiskirtų unifikuotų bendradarbių jūroje:
Nu bet čia tokie reikalai akiračio praplėtimui ir šiaip vietoj kremo nuo raukšlių. Tikrasis mugės higlightas, aišku yra Teklės atvirutės:
Nes taip ir yra.
Namop2 