Amerikoniškai-šveicariškai-bohemiškas rytas iš nugaros žvelgiant į nenufotkintą Hotel Romance Puškin iškabą primena, kad esam tose vietose, iš kur lietuviškon abėcėlėn buvo įskiepyta Š su varnele. Prie ko čia Puškinas, Karlsbade, atrodo, niekad nebuvęs, aišku nepasidarė. Kita vertus, man taip pat neaišku, kodėl, gido Jrzio dievagojimusi sukarlovyvarėjusiam Karlsbade itin populiarus rusų mokslininkas Pavlovas. Tas pats, kur šunims seilėtekį skambučiu sukeldavo.
Galiausiai, nei Puškinas, nei Pavlovas čia nėra svarbūs. Svarbus yra Tautos patriarchas Jonas Basanavičius, kurio dienoraščio pėdsakais jo laikų Karlsbade, mūslaikiškai gi jau Karlovy Varuose atsidūrėme.
Pradžioj tai buvo skaitinėjama Jono Basanavičiaus MANO GYVENIMO KRONIKA IR NERVŲ LIGOS ISTORIJA. 1851-1922m.:
XIX skyrius:
Grįždamas iš Franzensbado, užsukau dviem dienom Karlsbadan, kur 18 ir 19 d. praleidau, apžiūrėdamas pažįstamąsias vietas. Per Helenenhof’ą, Wienersitz’ą nuėjau į Schönbrunn’o parką ir čia po pietų 4-5 ½ v. klausiau muzikos, kuri su Franzensbado ir susilyginti negali. Paskui grįždamas užėjau pas Mülbrunn’ą, išgėriau stiklą vandens ir iki ½ 8 skaitykloje praleidau. Kitą dieną iš ryto Sprudel’io vandens gėriau, kolonadoje koncerto klausydamas; iki ½ 9 – Mühlbrunn’o kolonadoje koncerte; pusryčiavau Stadtparko kavinėje ir palesinau savo nuo seniau pažįstamus žvirblius, kurie mane buvo apspitę, tarytum mane pažinę, jog juos ir kitą kartą lesindavau;
Iš tų skaitinėjimų ir pažindinimųsi su kitokia istorine medžiaga, pasitelkus porą vietos gyventojų buvo galimai identifikuota vieta, kurioje Basanavičius Karlsbade apsistodavo. Iš jos nubrėžta žvirblio skrydžio menama strėlė duria kaip tik į Hotel Romance Puškin balkonėlį po USA vėliava, tai argi kitur galėjome kitur apsistoti?
Sekantis aktas buvo paryčiais nušuoliuot prie dangun trykštančios versmės priešais to-kas-stovi—vietoj-Basanavičių-glaudusio-pastato langus ir nebijoti jos purslų. Nėr likę intymesnio būdo prisiliest prie tautos patriarcho nei būti aptaškytam amžinosios versmės, iš kurios jis dokumentuotai gėrė gerokai prieš tai, kol jos vietoj buvo užrioglintas paminklas Jurijui Gagarinui. Laikams pasikeitus, paminklas nukomandiruotas į Karlovy Vary orouostą, pasitikti private jetus, gabenančius žvaigždėtus kino festivalio svečius. Galiausiai, tiek versmė, tiek Gagarinas yra aukštyn šaunantys vektoriai, jųjų tarpusavio ryšys ir priklausomybė Karlsbadui suprantamesnis nei Puškino ir Pavlovo.
Bet nepamirštam, ko čia atsidūrėm. Skaitinėjam tautos patriarchą toliau:
XX skyrius
Čion atvykęs pereitų metų kuraciją turėjau: iš ryto Mühlbrunn’o vandens 2 stiklu, pas d-rą Tyrnauer’į gymnastika Zanderio apparatais, angliarūgšties vannos; maitinausi daugiausiai vegeterianų būdu,
todėl apie rugsėjo 6 d. “gravelle“ jau buvo i šnykusi. Uoliai skaitykloje lankydavausi, klausydavau daug muzikos, ilgas vaikštynes atlikdavau. Taip, pav., rugsėjo 10 d. po pietų pramigęs, ½ 5 išėjau į kalnus taku pro Hubertusburg’ą pas Stefanie-Werte (636 m.). Ant bokšto viršaus ilgai gėrėjausi Karlsbado apygardos grožybėmis, kurių jam gamta taip gausiai suteikė ir padarė jį tokiu turtingu ir kultūroje taip aukštai pastatė. Šiaurės link per Erzgebirg’o kalnų viršūnes, nusileidžiančios saulės spinduliais apšviestas, mintyse skrajojau savo nuskurdusioje tėvynėje, kurią tarytum patsai Dievas ir žmonės užmiršę. Tokia tu nelaiminga, mylima Lietuva – tuomet dienyne užrašiau – palyginus tave su kitais kraštais. Ir ar kada teks tau visų bjaurybių
nusikratyti ir laisvesnį gyvenimą įgyti?! Aukščiau kultūroje pakilti…
Tad pirmyn į Stefanie bokštelį (dabar jis vadinasi Getės, o buvo ir Stalino ir nevokiečiams menkai težinomo austrų rašytojo Štifterio) – kur patriarchas su Lietuva kalbėjosi, klausė, kada teks jai visų bjaurybių nusikratyti, aukščiau kultūroje pakilti. Normaliai bokštelis atrodo, iškamšų, tiesa, viduj gausokai nutriušusių padėliota, bet kavinėj yra štrudelio, greta vyrukai įspūdingon tarzankėn (ziplainan) vilioja. Nu ir vaizdai, aišku, puikūs. Gal ne visai tiksliai basanavičiški, per daugiau nei šimtą metų miškas ženkliai ūgtelėjo, ir orouostas, tas, su Gagarinu, akiplotin įsirėžė (nesimato? O jūs pazūminkit):
O paskui leidiesi miško taku žemyn, tikrai tuo, kuriuo atsiskyrėlis iš Suvalkijos yra mynęs, ir pamatai štai tokį dalyką:
Poniabudė vadinasi. Lotyniškai tai Phallus impudicus. Nepraėjo nė trys valandos ir Marius Burokas FB išsamiai grybą aprašė, net Čarlzo Darvino dukrą istorijon įdėdamas.
Žinoma, Čekijoje yra dar Praha, kur Basanavičius gyveno vos porą – užtat asmeniškai lemtingiausių ir patriotiškai irgi labai reikšmingų – metų. Lietuvai Basanavičiaus Praha yra svarbi kaip miestas, kuriame užgimė Auszra. 1883 m. būtent Prahoje Basanavičius parengė pirmąjį Aušros numerį – iš dalies įkvėptas čekų pavyzdžio, kaip maža tauta turi kovoti už savo teises imperijoje. Asmeniškai – būtent Prahoje Basanavičius sutiko savo vienintelę gyvenimo meilę: išvydo lange su kanarka žaidžiančią Gabrielę Eleonorą Mol ir žvilgsnio nebenuleido. Šeimyninė laimė netruko nė penkerių metų – džiova pakirto Elę 1989 m. vasario 16. Ar daug žinot vyriškių, kurie žmonos mirties metinėms tautos Nepriklausomybės aktą paskelbtų? O paskui patys tą pačią vasario 16 anapilin iškeliautų?
Klausimų lieka – neužduotų ir neatsakytų, Basanavičiaus vietų maršrutas Bulgarijoje ir Čekijoje dar laukia savo sudarytojo. Bet, galvoju, ambasadorius Laimonas Talat Kelpša Indijoje Rusnei Kalenbachą surado, sugalvos ką nors ir Basanavičiui. Kol kas – dirbkit su smalsiais gidais ir vietinėmis pensijinio amžiaus moteriškėmis. Basanavičius paturavos. Iš viršaus ar retkarčiais įsikūnydamas į kokį Mozerio stiklo fabriko ufonautą:
Namop2 