RSS

Išgyventi Vasarą: dosnus sprogimas – eikiet kinan ir žiūrėkiet

24 Bal

Siužeto posūky pamesta Danguolė parjojanti Vilniun ant pripučiamo rožinio flamingo – toks psichodelinis addendumas tikiu bus pridėtas leidžiant Marijos Kavtaradzės debiutinio pilnametražio filmo „Išgyventi vasarą“ DVD – kurį aš, žinoma nusipirksiu, nors jausčiausi kvailai, jei būčiau praleidus progą pažiūrėt jį Pasakoj.

Danguolė ant flamingo būtų bonusinė duoklė žiūrovui, kuris Vasaros atėjo žiūrėti tiesiog kaip naujo lietuviško filmo, be specialaus domėjimosi psichinės (ne)sveikatos tematika. Nebus mums kur dėtis, iš filmo vistiek išeisim pagalvoję, kad kažkokia biški nesąmonė – ir konkreti neteisybė –  kad tuo metu, kai jau sugebėjom nufotkinti juodąją skylę, psichinių ligų vis dar nesugebam traktuoti taip pat racionaliai ir empatiškai kaip fizinių, o sušlubavusių dvasia negalim įvardinti nestigmatizuodami – net jeigu ir romantiškai, net jei ir eufemistiškai (nu kas čia per posakis – sušlubavusi dvasia?)

Juodoji skylė, žinoma. Bet visai kaip stigma, kuri gi yra įdagas – etimologiškai “žymė padaryta smailu daiktu, lazda“

Tiesiog Marija tiesiog rutulioja jai tiesiog artimą temą (labai išraiškingai spragtelėjo virš galvos pirštais paklausta, iš kur jai tokia filmo idėja – aš vaikystėj visą naktį stovykloj treniravausi, kad tokį spragtelėjimą išgaučiau)

Parašiusi smagiai (nepainioti su “paviršutiniškai“) sklandų scenarijų, su – kur-dar-lietuviškam-filme-girdėjot nemediniais dialogais. Rašė konkretiems aktoriams – kurie dar net daugumoj ir savais vardais personažus vaidina, išskyrus, žinoma, dirgėlišką Šalavijų kalno Gelminę, nu bet tokio vardo herojė išsyk būtų nubraukus pastangą sumeinstryminti psichinę ligą iki tiesiog susirgimo. Aktoriams, kiek supratau iš prisigaudytų intervių – ačiū „Išgyventi vasarą“ FB paskyrai – Marija buvo dosni režisierė – leido personažų būsenas patiems suprasti, gilinti ir pagal tą supratimą sklaidytis.

Bet tai kokie aktoriai! Aš savimi snobiškai pasididžiavau, kad jau prieš tris metus sudejavau nuo Pauliaus Markevičiaus velniško Karamazoviško prisilietimo ir – žiūriu dabar į datas – tik mėnesio skirtumu nuo Gelminės Glemžaitės Žuvėdros. O Indrę Patkauskaitę, man rodos, mačiau praeitą savaitę Terapijose – vat būdavo laikai, kai programėlę parsinešdavai, tai tiksliai žinodavai, kas vaidino. Dabar turi žmogus gūglinti ir tai nesi tikras.

OFICIALU: po šiandien atsiimu savo frazes apie tai, kad nesuprantama, kodėl puikūs lietuvių aktoriai atsidūrę kine staiga sustabarėja ir tampa nepažiūrimi be skausmo – kaip kokios mažiau vykusios balerinos kultūrnamio salėje, kai pašoka ir bijai kad grindys neįlūžtų. Išgyventi Vasaros visi aktoriai – ir pagrindinė trijulė, ir, žinoma, Danguolė, ir daktaras, Pauliaus brolis, net garažistas – visi žiauriai organiški. Dar net patikslinčiau, kad visi žiauriai organiški elgesiu, o Paulius su Juste-Gelmine dar ir tobuli savo stambaus plano mimika. Vat ką reiškia dosni režisierė. Vat ką reiškia, kai scenarijus tau pagal vardą rašomas. Vat ką reiškia, kai esi talentingas aktorius – ir ypač sprogimiška, kai visi komponentai kartu.

Negali sakyt, nėr taip, kad filmas būtų visai jau be trūkūmų. Ypač siužeto rutuliojime yra pamestų takų bei akligatvių – ir ne tik su Danguole, dėl kurios mažiausiai jaudinuos, pargrįš ji ant to ružavo flamingo, kur jai dėtis. Nu bet tai koks gi jaunumas šitų visų kūrėjų, užgyvens dar nesveiko kruopštumo ir kantrybės, ir pritemptesnio atsižvelgimo į visas įvairiausias žiūrovų kategorijas – įskaitant ir tuos, kurie išvis iš gatvės, atėjo nuo lietaus pasislėpti.

Kita vertus – gal nėr taip blogai palikti kai kurias kategorijas su jųjų savais supratimais, kad ir iš esmės nutolusiais nuo užmanymo. Aš vat į N-13 seansą įsmuglinau vieną beveik-dešimtmetę – neturėjau kur dėti. Tai ji klausydama pofilminės diskusijos – kuri galiausiai užbuksavo ties filmo pabaigos (ne)happy endiškumu – man sušnabždėjo turinti vienintelį klausimą – ar Paulius numirė?

Nu ir tikrai, ar? Kas ten matė, kokios ir kiek ten tiksliai tų tablečių? Maža dėl ko šalia tylinčio daktaro stovinčios Indrės akys raudonos? Justė tvarsčius lovoj nusivynioja – reiškia, jau sugijo, ir šypsena, tegul ir pratimais treniruojama, bet jei natūralioji kažkada buvo dingusi, tai koks skirtumas, kaip atgal parsišauksi?

Tegul lieka flamingiškai rožinė holivudinio happyendo pašvaistėlė tiems mums, kam šiandien dar per sunku N-13-oj. O jūs dar dainuokit. Su smuikais ir obojais. Nes tai kaip faina – OK, Palangos patvorio šuniuko cheesy statusu GERA – yra jūsų klausyti.

 
Komentarų: 1

Publikavo balandžio 24, 2019 Kinas, kultūra

 

1 atsakymas į “Išgyventi Vasarą: dosnus sprogimas – eikiet kinan ir žiūrėkiet

  1. Jurga

    balandžio 24, 2019 at 13:30

    matau, kad karamazovai prisilietė ilgam… vasaros eisiu, pasitikiu

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: