RSS

Haga kaip olandiškas kosmosas

18 Spa

Kai, artėjant savaitgaliui, kas nors jums žiūri į akis ir klausiamu tonu ištaria: “Haga?“ , reikia iškart užtikrintai linktelėti galva: “Aha“. Įpareigoja ne tik fonetika, bet ir beneliuksiška suspaustybė: tik 160 km, maždaug dvi penktadieninio piko valandos, ir iš savo savaitinės rutinos Briuselio gali atsidurti tobuloj Scheveningeno bobų vasaroj (nuotrauka reali,  užvakarykštė, ne iš internetų, ©Rūta Č):

Scheveningen

Bet bobų vasara buvo bonusas. O pagrindinė praeito savaitgalio Hagos tema buvo – kosmosas. Nes, nu, olandai – jie kosmosas patys iš savęs. O kaip kitaip pavadinsi tautą, kurios pirmasis rašytinis tekstas (XI amžius, jei ką) skamba taip:

Hebban olla vogala nestas hagunnan hinase hic enda thu wat unbidan we nu. T.y.: Visi paukščiai jau suka lizdus, išskyrus mudu. Tai ko mes laukiam?*

Visiška Meilė ir Mirtis Veronoje aštuoniais šimtais metų anksčiau. Nu ir daugiau to kosmiškumo įrodymų – apie Daną Roosegardą, vangogiškai naktį švytinčių takų sugalvotoją ir dulkių siurbliais sugraibytų smogo dalelių vertimo deimantais alchemiką rašiau kažkadžiausiai: 2015/03/17/eindhovenas-philips/

Tuo metu, kai tvirtai linktelėjau “aha“, nebuvau supratusi, kad nakvosiu aukščiausiame Hagos pastate – manheteniško FlatIron pastato inspiruotame Hagos prose (o jūs lygintuvą vadinate kaip?)

Kadangi atvykom pavakare, vaizdai iš 29-o aukšto buvo tokie:

 

 

Ne tai, kad jie būtų mūsų netenkinę, bet žinojom, kad 42-am aukšte bus dar kosmiškiau:

 

 

 

2014 m. Napos slėnio Zinfandelis kosmosą priartino tiek, kad nesvarumas jautėsi kūniškai. Su užtęstu išliekamuoju poveikiu: net šiandien, nors Hagos aplink nė kvapo, susiradau mylimiausią savo flamišką dainą Ruimtevaarder (paprastai lietuviškai sakytum Kosmonautas, bet pažodžiui reikėtų versti Erdvės Klajūnas – kas yra belen kaip gražiau) – ir uždėjau jai lietuviškus subtitrus (gali tekt pasipausti cc mygtuką, bet tie subtitrai tikrai yra). Vertimas – netobulas pažodinis, skubėdama stengiausi, kol nesvarumas neišsitaškė:

 

Po to 29-am aukšte išaušo rytas. Ir pasimatė, kad Haga švenčia Mondriano stiliuko (De Stijl) šimtąsias metines. Iškart prisiminiau, kaip norėjau, kad Yves Saint Laurent’as dar būtų ir kurtų 46 dyžio suknias Marcinkonių seniūnijos gyventojoms.

dig

Bet Yves Sant Laurent’o jau nėra, tai teko apsivynioti skarom, įsispirti į teisingus batus ir su planšetėm naviguoti į Mauritshuisą:

 

 

 

Mauritshuis yra muziejus, į kurį vieną kartą važiavau tuos pačius 160 km sekmadienio rytą, nes pabudau trokšdama mergaitės su perlu. Dabar net nustebau, kad Vermejerio mergaitės žvilgsniui esu beveik abejinga:

 

 

 

Užtat Fabricijaus Dagilis, tupi mažulėlis toks pats jaudinančiai smėlinai puošnus , kaip 1654 metais, kai buvo nutapytas, kai dar nebuvo aprašytas Donnos Tartt romane, kai dar neskaičiau jo, žymėdamasi, ką suprantu, kindlo paraštėse:

 

 

 

Ir, žinoma, žemuogės. Jeigu būčiau žemuogė 1700-aisiais metais, tikrai norėčiau, kad mane nutapytų Adrianas Coortas:

Mauritshuis-2_Zemuoges

Ar matot, kad visai niekur nevažiuodami galit nusikelti telefonan Mauritshuis appą ir paklausyti istorijų apie daugumą paveikslų ir jų tapytojų? Mums tie pasakojimai padėjo įsigytį role-modelę Rachelę Ruysch. Primeskit, gimė XVII a.vidury, 18 metų sulaukusi jau buvo tarptautiškai įžymi save išlaikanti gėlių puokščių tapytoja – jos paveikslai kainavo dvigubai  brangiau, nei Rembrandto. Neatsitraukdama nuo brangios tapytojos karjeros su vyru dailininku prigimdė dešimt vaikų ir išgyveno 86 metus – XVII-as amžius, Karlai – o kai numirė, 11 poetų rašė jai eiles. Gyvendama Hagoje ir Amsterdame dirbo Diuseldorfo dvarui – suprask, teleworkino šimtmečiai prieš atsirandant šiai sąvokai. Dar sugebėjo loterijoj kažkokioj  laimėti, anot app’o. Užpavydėjom beveik realiai, tad sėdom ant dviračių ir nuvažiavom pajūrin. Magnetuką su Ruysch puokšte, žinoma, nusipirkome. Kaipgi gyvenime be orientyro.

Rachel_Ruysch_-_Vase_with_Flowers_-_1700_-_Mauritshuis_151

Prie jūros buvo irgi labai gerai. Vėrėsi sutkiški talentai, nardėm muziejuj po vandeniu nesušlapdamos, kutenom pažastis svetimiems gargantiueliškiems diedukams. Žodžiu, bus tęsinys. EDIT: apie sutkiškus talentus beigi lakstančias, stovinčias ir gulinčias skulptūras – jau yra: Kaprizingos skulptūros prie jūros. EDIT2: yra ir apie baseiną, kuriame nesušlapsi, galų gale, ir apie Harlemą ne tą irgi.

_________________________________________

*Seniausias lietuviškas rašytinis tekstas yra iš XVI amžiaus ir yra dzūkiškas: Tēve mūsų, kuris esi danguosu. Švįskisi vardas Tavā. Ataiki Tavā karalystē. Būki Tavā valia kaip dunguj, teip žamēj. Duonų mūsų visų dzienų duoki mumus nū ir atlaiski mumus mūsų kaltes, kaip ir mes atleidzame mūsų kalciemus. Neveski mūsų žalānu, ale mus gelbēki nuogi visā piktā. Amen.

 

Žymos: , ,

1 atsakymas į “Haga kaip olandiškas kosmosas

  1. Mindaugas

    18 spalio, 2017 at 01:50

    Labai issamiai parasei, Haga grazu, mergaites ir zmuoges taip pat.

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: