RSS

Irena. Dialogo karžygė.

10 Rgs

bty

Šitos knygos pristatymo laukiau taip labai, kad būčiau gal sėdus ir skridus vien jame sudalyvauti. Bet reikalai nesusiklostė – pirmąjame pristatyme sudalyvavau tik laišku, per atstumą , o knygų mugės metu kažkodėl slidinėjau. Ne ant Liepkalnio.

Knygą su dedikacija gavau, o vat kad apturėčiau malonumą klausyti, kaip Aurimas su Irena gyvai viens su kitu šneka – tai jį teko pasiorganizuoti. Pasiorganizavom, aišku, bet sutikau gatvėj Nerijų, išsižiojau apie artėjantį malonumą – ir man į paširdžius smogė generation gap’as.  Turbūt natūralu, kad užaugo karta, kuriai jau reikia papasakot, kas yra Irena Veisaitė. Objektyviai puikiai apie Ireną ir Aurimą  surašyta Bernardinuose padėtoje leidyklos “Aukso žuvys“ informacijoje.

Aš apie Ireną kalbėt galiu tik subjektyviai. Ir todėl, kad man pasisekė augti kaip jos kaimynei – nors tada Irenos, tiesą sakant, nepažinojau. Į jos – beje, ir Romeno Gari – kiemą per gatvę eidavom pirkti pogrindinių ledinukų – tokie namudiniai cukriniai gaideliai ant pagaliukų, buvo  skaidrūs kaip gyvenimas, koks jis turėtų būti.

Bet realiai į mano gyvenimą Irena atėjo su Atviros Lietuvos fondu. Ir dabar esu absoliučiai įsitikinusi, kad  nėra Lietuvoj su kultūra, visuomenės ar politikos mokslais susijusio  žmogaus, kuriam Atviros Lietuvos Fondas nebūtų suteikęs sparnų – ar bent keletos plunksnų. Turiu omeny ne tik nupirktus bilietus į konferencijas, į kurias jau buvom laisvi skristi, tik neturėjom už ką, bet ir minties atsitiesimą, įsitinklinimą į kitas trajektorijas. Manau, kad be ALF verstų ir leistų knygų, paramos tarptautinių organizacijų narystėse, indėlio į įvairius demokratinės visuomenės stiprinimo formatus – būtume kur kas ilgiau ir vargingiau ėję link ten, kur dabar esame: pilnaverčiai vakarietiškų akademinių, politinių ir visuomeninių struktūrų nariai. Irena buvo ir liko ALFO krikštamotė, išmintinga vadovė ir globėja, subūrusi ir puoselėjusi savarankišką, prodesionalią, kūrybingą komandą. Tikrai ne tik man rodos, kad Lietuviškasis Soroso fondas buvo geriausias iš Soroso fondų. Nesuperkorektiška šios pastraipos iliustracija tegul bus šis screenshotas, iš Kęstučio Nastopkos ir Irenos Veisaitės pokalbio 2014 metų Santaros-Šviesos suvažiavime (publikuotame Šiaurės Atėnuose, 2014 liepos 9):

alf

Nu ir aišku, Irena yra lojaliausia Lietuvos litvakė. Spėčiau, kad tai susiję su lojalumu bendražmogiškoms vertybėms – tarp kurių arši pastanga vieniems kitus suprasti ir galbūt net atleisti – yra pagrindinė .  The crusader for dialogue – dialogo karžygė – taip ją,  mano nuomone ypatingai tiksliai, pavadino Ellen Cassedy savo nekiršinančioje knygoje apie Lietuvos Holokaustą:

Irena-crusader

Ir, kaip ir Ellenai Cassedy, Irena man yra orientyras tose gyvenimo situacijose, kur mano požiūris, supratimas ir vertybės kaktomuša susitrenkia su visiškai ar šiek tiek kitokiais. Išlikti nepykčio ir padorumo pusėje yra truputį lengviau, kai turi tokį realų nepriešokinio žmogiškumo, tolerancijos ir nuoseklios tvirtybės palaikant šviesos pusę etaloną.

Irena_love_hate

Todėl baisiai džiaugiuosi, kad Briuselyje, mieste, kuris suvaidino gal net lemiamą rolę Irenos gyvenime (Ireną iš geto išgelbėjo Lietuvos karininkas, stažavęsis Briuselyje, kuriame nuo karo audrų slapstėsi Irenos tėtis) – apturėsime Ireną su Aurimu ir Gyvenimo, kuris turėtų būti skaidrus, pristatymu:

kvietimas

Tai registruokitės

iki rugsėjo 25 adresu amb.be@urm.lt.

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: