RSS

Kulinarinės Šiaurės vasaros nuostabybės

28 Rgp

Ką tik aprašiau mane šįmet ištikusią Šiaurės vasarą, mano Biržų tėvonijoje reguliariai vykstantį literatūrinį foruma, bet turiu sudėlioti šitą tekstą kaip išnašą, iš dalies tam, kad būtų aišku, kodėl pavėlavom į Lenos Eltang skaitymus.  Nu ir šiaip esu skolinga porą nuotraukų savo tėčiui ir Jurgai – Šiaurės vasaros nuotykio bendraselfininkiams:

dav

Vasaron ekipažą vežiau aš – savo murzinu Opel Zafira, tai ir sąlygas, bent pradžioj, diktavau aš. “Važiuosim per Kavarską“,- sakiau aš, susirinkusi bendrakeleivius Vilniuje 15 val. Nes valgiau tik pusryčius ir tuos Dzūkijoje, Vilniuj ieškoti maisto nebebuvo laiko, o Kavarskas garsus koldūnais (man dar atrodė, kad ir mergom, bet šita info nepasitvirtino, sugūglinus Kavarsko mergas gavau nuorodą į straipsnį apie tai, kad alaus bokalu vyrą sumušusi Kavarsko gyventoja nuteista dviems metams.)

Atvažiavom į tą Kavarską, sustojom prie koldūninės nuleistom žaliuzėm, aplinkui vaikštinėjantis diedukas pasakė, kad anys visi iki pirmadienia Latvijon – tiek žinių, valgyt vistiek norisi. Prisiminėm, kad ką tik pravažiuodami matėm tokią nuorodą:

Kaces_virtuvele

Nebuvo aišku, ką ten rasim, bet pasukom nuotykio žvyrkeliu. Radom namų restoraną su mūsų supratimu gan pretenzingu meniu: bty

Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kas belstųsi už Kavarsko krevečių ir austrių ragauti. Dar beveik įžeidėm šeimininką klausimu, per kiek laiko galim planuot pavalgyt – mes nežinojom gi, kad pataikėm į slow food konceptą, šeimininkas gi nežinojo, kad mums reikia suspėti į Lenos Eltang skaitymus. Žodžiu – tobula abipusių nesusipratimų scenografija, kuri, vienok, pasibaigė ne taip ir prastai. Šeimininkas mums patarė, ką rinktis, kad pavalgytume greičiau nei per dvi su puse valandos, šamienė ir chinkaliukai buvo visai nieko, o bendrą įspūdį į padanges iškėlė tarzaniškasis žolę valgantis Mykoliukas, kuris  tuo metu buvo šuo, nors dėl to, kad kates jis vadina kacėm, restoranėlis gavo savo pavadinimą.

Žinoma, linkiu Kacės virtuvėlei sėkmės, bet man rodos, kad žydri romantiški stalai būtų mažiau vieniši, jei meniu labiau remtųsi vietiniais produktais ir jei 3,5 euro kainuotų  naminio kompoto ne stiklinė, o ąsotėlis. Nors kas čia tų mano patarimų prašo.

bty

Sekmadienį gi atsidūrėme visai priešingoj kulinarinių nuostabybių spektro pusėj: ragaudami ypatingųjų Kirkilų blynų, apie kuriuos sužinojome paryčiais atsidūrę prie musulmoniškai mėnuliško (paskui gi paaiškėjo, kad tai valtis)  Kirkilų apžvalgos bokšto:

bty

Paskambinom, užsisakėm, nuvažiavom, itin rupaus malimo kvietinius blynus valgėm tiesiai iš saujos, ant servetėlės pasidėję vynuogės lapą, o ant jo blyną – su spirgais arba uogiene. Uogienė buvo visiškas ekskliuzyvas – aviečių su agrastais. Valgėm ir tokių ir anokių, tiesa, su saiku, nes nebuvo labai patogu iš saujos tuos blynus valgyti, bet vis tiek, stojus atsiskaitymo metui sutrikome, nes reikėjo atsakyt į klausimą, po kiek blynų suvalgėme, mat du blynai kainuoja vieną eurą. Ir dabar tiksliai nežinau, keturis ar penkis aš tuos blynus buvau suvalgiusi, ir neatsimenu, ką Astai pasakiau – bet gal nebūsiu apgavusi.

Dėl suprantamų priežasčių – nu kaip tu ten viena taukuota ranka telefoną patapšnosi, kai kitoj spirgai nuo blyno per alkūnę varva – blynų saujoje nuotraukos nėra. Net internetuose neradau – o vat p.Astą ant buržuikos blynus kepančią – radau. Visai tokia pat, kaip mums pasirodė:

blynai.PNG

Blynai skanūs, ir jei Asta juos į bliūdą sudėtų ir dar kokią šakutę duotų, būtume padarę jai apyvartos normalesnės. Nors nelabai, man rodos, jai tas aktualu – name girdėjos vyriški balsai, sulapnojo, manau, šeimyna nuo mūsų likusius blynus ir patenkinti liko.

Žinoma, į Kirkilus no Biržų važiuoji per Rinkuškius, kur yra restoranas Alaus kelias. Bet a) pusryčių ten, įtariu, negausi (o tokių tai jau tikrai ne), b) mane ten nustebino tik alaus kokteiliai ir Latvijos? rusų gausa.

bty

Sriubas, tiesa, irgi skaniai suvalgėm, o vat aluj marinuotas karpačio buvo palaidotas po garstyčių patalais. Tai Asta laimi maždaug 11:2.

Žodžiu, Būsit Kirkiluos, valgysit blynus – perduokit Astai linkėjimų. Kacės Mykoliukui irgi galit perduoti – šeimininkas Arūnas tai vargiai mus prisimins.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 28 rugpjūčio, 2017 kur valgyt, Lietuvoj

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: