RSS

Tavo balsas ateina iš jūros

06 Rgp

Provincija (14)

Dabar jau nuobodžiai užaugau ir taupau gyvybines jėgas užmindama ant gerklės iki tol laisvai kultivuotam karštakošiškumui. Todėl tiesiog nesileidžiu į pokalbius apie lietuvišką pajūrį ir su niekuo nenoriu jo lyginti. Myliu ir tiek – ne kaip iš pirmo žvilgsnio, o pastovia  48 m. senumo sezonine meile.

Nu bet tiesa yra tai, kad vietos, kuriose ta meilė gimė augo ir skleidėsi yra beveik nebepasiekiamos – Jūratės gatvėje nebėra tetos Ramunės, o Gintaro muziejaus pusrūsiuose – kai ateidavau po pusryčių užgulti bronzinio liūto karčių, niekas iš aplink besifotografuojančios chebros netikėjo, kad aš ten gyvenu – sako, kad jie jau nebenaudojami kaip Dailės muziejaus poilsiavietė. O jei ir būtų, nebeturiu nieko Dailės muziejuje, kas mane į ten pasiimtų.

Tai dabar, kai ištaikau sau tas 3-7 sezoninės meilės dienas, duriu tiesiai taškelin gubojose tarp Nemirsetos ir Karklės. Nes ten yra Silvos ir Laimučio Provincija, o joje – tobulas atsarginis išėjimas iš bet kokių vietų, įpročių ir rolių, kuriose kada nors norėjai nebebūti :

Provincija (16)

Tobula yra eiti nuo Nemirsetos iki Karklės pajūriu kitą rytą po Klaipėdos jūrų šventės – mementomoriškai kas porą šimtų metrų įminant į jūros nepriimtą vainiką.

bty

Pagulinėti maldyvinėse perspektyvose, pavėpsoti į juodo ir balto susidūrimus ar iš po šaknų išslydusios žemės tiesioginę iliustraciją, kuri tiktų būsimo bestselerio „Su kuo valgytas cukrus“ viršeliui.

bty

Atgal grįžti mišku, susipažįstant su sraige amfibija, ar paukščiu virš arčiausiai jūros esančio gėlo vandens ežero Plazės. Ir smėlynų gėlės, ir jas apraizgę voratinkliai, sugaudę ryto rasos – ar lietingos liepos – lašus – saldžiai šaukiasi netobulų telefoninių objektyvų.

bty

Paskui tas gėles kaip paskui kokius Jonuko ir Grytutės trupinius vėl nevalingai jūros link pasuksi, ir gerai, nes kaip kitaip būtum pamačius paminklą amžinai meilei. Monikai. Nuo jūros pusės jis – tik netvari plytų krūva 😦

bty

Buvimas gubojų taškelyje yra strategiškai tinkamas išpuoliams link neišsiskleidusio antrojo lietuviško Milašiaus – Vytauto Mačernio Šarnelės – tėviškės ir kapo – ir ten dar ir paskutinę liepos dieną vis dar yra žemuogių. Ranka paduot ir Klaipėda su savo beveik tobulais Tall Ship‘ais ir labai netobulais naktinio kino gryname ore (bet Donatas Želvys kaipo toks ir Marijos Stonytės stoicizmas yra atradimai) seansais. Ir pora valandų Palangos su Ramybe, Vandeniu ir turėklais tilto, ant kurių jau nebe tu bandai išlaikyt pusiausvyrą.

bty

Ir nė nebandyk laikyt pusiausvyros ant turėklų Lyduvėnų tilto, dėl kurio pakeitei per šitiek metų nuzulintą greitkelinį maršrutą – ir tai turbūt geriausias mano šios vasaros sprendimas. Tai kas, kad mašina žiauriai apdulkėjo.

bty

Visos iliustracijos yra šitame video. Nes tas balsas ateina iš jūros.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo rugpjūčio 6, 2017 Lietuvoj

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: