RSS

De Golio lopšys, Cavrois bebrai

04 Rgp

bty

Yra Lilyje tokia Princesės gatvė. Viename jos gale – parduoda ir taiso varines triūbas, kitame – memorialinis muziejus žmogaus tas triūbas – kartu su ugnim ir vandeniu – praėjusio. Nes viename Princesės gatvės namų gyveno Šarlio De Golio diedukas, tiulio fabrikantas.  Čia ir gimė būsimasis nutrūktgalvis Prancūzijos generolas. Galima pamatyti ir jo žaislinį arkliuką, ir lopšį, ir krikšto marškinėlius:

This slideshow requires JavaScript.

Nu dar bobutės priimamąjį – kur dėl tiulio derėtis atvykusems pirkliams arbatos įpildavo – beigi salioną:

This slideshow requires JavaScript.

Lilyje apie De Golį kalbėti yra meinstrymas, o vat kad Marcinkonių Prancūzkelis Generolo rankomis tiestas tai čia gal tik mes žinome – ir tie, kam mes papasakojame. Tai malonu muziejaus suvenyrų skyriuje knygą pavartyti ir lietuviškų pelkių paminėjimą atrasti – kuriose De Golis, anot teksto, nesiskyrė su savo užrašų knygute. Ir su kastuvu nelabai skyrėsi – kaip kitaip belaisvis būdamas geležinkelį Lietuvos pelkėse tiesi.

bty

Aiškiau tariant: eilinį karą patekęs į nelaisvę De Golis buvo kalinamas dabartinio Dzūkijos nac. parko ir prie jo priglundančioje Baltarusijos Ščiučino teritorijoje. Kad belaisviai turėtų užsiėmimo ir duotų naudos buvo jiems liepta geležinkelį tiesti. Jo likučiai miškuose tarp Marcinkonių ir Musteikos ir dabar dar Prancūzkeliu vadinami. Neužčiuopė dar Dzūkijos nac.parkas aukso gyslos – įsipaišyti į golistų piligrimystės takus.

Atidavę duoklę žymiausiam liliečiui metėmės grožio ieškoti. Cavrois vila – liudijimas to meto, kai audimo pramonė regione prasinešė, pinigų pakrovė ir fin-de-siecle-iškas kontekstas buvo palankus tuos pinigus tobulai leisti: užsakovai architekto nevaržė, tik norėjo, kad būtų gražu. Architektas Robertas Mallet-Stevensas gi ponui ir poniai Kavrua liko viešai dėkingas “už jų aiškiaregiškumą, panieką rutinai ir entuziazmą realizuojant šį kūrinį “.

bty

Bet prasieini pro vilos suvenyrų parduotuvėlę ir matai, kad ne visada architektų ir užsakovų santykiai idiliški. “Architektūra – tai kovinis sportas” skelbia vienas ženkliukas. Skiriu jį nežinia kaip mano FB drauguose atsiradusiam – bet labai mane ten džiuginančiam statybų pilotui Audriui Karaliui.

architektai.jpg

Audrys yra nuosekliai aistringas kovotojas su krabais. Krabų Kavrua viloje neradau, o va bebrų ant židinio atbrailos pasitaiko:

Vila_Cavrois (8).jpg

Man ten patiko nevaikiškų žaidimų kambarys, žali foteliukai ir žaislinis traukinukas tuščiam vaiku žaidimų kambaryje:

Nu dar debesys visur. Iš laiptų spiralės kvadratais išsprogstančiam lange:

bdr

beigi baseine:

bty

Kranų ten virtuvėj po tris: karštas, šaltas ir vanduo be nukalkintojo, kad dėmių ant stiklų nepaliktų:
bty

Ir dar – vietos iš principo netaupė, sočiai ten jos, bet va bidė taip technologiškai sukonstravo, kad gali pakišti po kriaukle, jei nenaudoji:

bty

Na ir saugiklių dideliame name niekada nebus perdaug:

bdr

Žodžiu, toks XX amžiaus architektūrinis paminklas:
Vila_Cavrois_XX.jpg

Bet XX-as amžius buvo ilgas. Padavė ir tokių pastatų:

bty

Nėr visai negražu. Jei pakropinsi, tai netgi kažkaip gintalaitiška. Lilis, jis toks, kai nežinai, ko ieškai.

Kai ieškojom Modiljanio, o radom Lipšicą, tai Lilis buvo toks. Bet tai kada tas buvo… Brodskio kriaušės Lilio sode ir bendrai Lilis kaip chez les chti’s – tie tai iš šito pačio savaitgalio.

 

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on rugpjūčio 4, 2017 kelionės, kultūra, Prancūzija

 

Žymos: , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: