RSS

Odesos triatlonas: trečia dalis O

18 Rgp

Odesa_Opera (3)

Odesos opera buvo triatlono vinis – ir kelionės planavime, ir bandymuose avantiūron pritraukt daugiau rinktinės kompanijos ir šiaip galvojimuose, ko ten važiuojam. Sprendžiu, aišku, išimtinai pagal save, bet man, kaip iki tol apie Odesą tik iš nuogirdų žinojusiai, atrodė, kad įspūdį žmonėms Odesa daro trimis dalykais: anekdotais, faršmaku ir Operos pastatu.

Intarpas KUR VALGYTI: Faršmako – su viskuo maltos silkės patiekalo – vasarą reikia paieškoti: tokiam mandram  restorane  Dacha jo mums duoti atsisakė, motyvuodami tuo, kad patiekalas žieminis, vasara jį ėsi – galą gausi. Bet ne tik dėl to tripadvisoryje geriausiu Odesos restoranu nominuojama Dacha mums nepatiko taip labai. Jei būtume žinoję, kad Dachoj vienu metu maitinami – nu ką aš žinau, iš akies primetus koks pora šimtų žmonių, staliukai išsibarstę teritorijoje, kurioje tilptų ketvirtis Grūto parko. Tai tikėtis, kad reikalas neužsitęs ir pagaminta viskas bus kaip tau vienai – nėra ko. Dar be to uodai kanda – suprantu, kad tokia vasarnamiška autentika, bet niežti nuo to ne mažiau. Penki vakarienės likučių kaulyti subėgę vietos katinai didelio įspūdžio nepadarė, o va Pavlovos deserto morengą ėdantį ežiuką mačiau pirmą kartą.

Gavom faršmako kitą  vakarą, liūdniausiai gražiausioj Odesos gatvėj: Gogolio. Nu ir restoranas atitinkamai Gogol-mogol. Dirba iki tol, kol ten sėdėsi – tiesa, virtuvę ir barą uždaro 11 val.,  bet penkios minutės prieš ispėja, kad užsipirktum visko pakankamai, mūsų kaimynės bateriją trauktinių ant stalo išrikiavo:

Odesa_goglmogol

Šiaip  tą Gogolelmogelį atskirsi iš dviračių su Gogolio raštais ant bagažinės:

Odesa_gogolmogol_dviraciai

Ir niekur, o  niekur kitur, nėra man tekę kabake gerti iš čekiško krištolo taurės:

Odesa_Gogolmogol_kristolas

Kulinarinio intarpo pabaiga.

Tai va, Operą kaip vinį planavome dar iš Vilniaus. Pradžioje galvoję, kad teks pasitenkinti tik ekskursija po išorės ir vidaus auksus,  pasakojimais apie kiekvieno scenos kampo šnabždesį sugaudančią akustiką – rugpjūčio pradžia gi, pats nesezonas – maloniai nustebome, kad kaip tik mūsų buvimo Odesoje vakarą atidaromas naujas sezonas. Pasimaigėme internetuose, ir štai mums dvi vietos į ukrainietišką Karmen su prancūziškais subtitrais, diriguojamą Moldovos nusipelniusio artisto su Tatarstanui nusipelniusiu vyr baletmeisteriu. Beniuar – kitaip vonios – ložė,  8 EUR žmogui:

Odesa_opera (1)

Nu kažkaip tiesiog persklandu, kad būtų tikra. Tai nieko. Kai jau atsidūrėm Odesoj ir susiradom tą kioską Deribasovskoj, kur internetu užbroniruotus bilietus  turėjom atsiimti, tai negalėjom, nes kioske nebuvo elektros. Kada bus – sakė, nežino. O jeigu nebus iki 17 val, tai broniruotė prapuls. “Mano broniruotė prapuls, nes pas jus dingo elektra?!- bandė ironiškai performuluoti KO.“ “-Taip,- be jokios ironijos atsakė kasininkė“. Vis tik gavom tuos bilietus kitą dieną, ne veltui KO ilgas kelnes  buvo pasiėmęs. Nors būtų įleidę ir su šortais.

Odesos dievai mums buvo maloningi ir pora valandų prieš įvykį 40-ies laipsnių karštį nuplovė lietum su perkūniją. Kurių mes nepastebėjom, nes buvom sukritę pamiegoti savo numeryje, iš kurio ryte išsičekinom,  bet buvom draugiškai atgal įleisti. Pakirdus atrodė visai natūralu, kad numerio balkonas atsisveikinant nuvarvina trejetą ašarų:

Odesa_hotel_lietus

Ir kad pirmą žvilgsnį į Odesos operą gali mesti balon – kaip koks Persėjas, Medūzos bijodamas:

Odesa_Opera_lietus

Po to sekantys žvilgsniai, kaip turi būti – į auksus, sietynus, vėduokles ir binoklius, 6 m. aukščio veidrodį – labai prašmatnus reikalas. Ir Karmen nieko. Toreadoras tik į Mantą Adomėną panašus,  bet nėr kada užsižiūrėt ukrainietiškus subtitrus beskaitant, nes operinė ukrainos prancūzų kalba ženkliai skiriasi nuo tos, kurią aš moku:

Kokybiškesnių Odesos operos vaizdų, žinoma, galima rasti internete. Bet Baignoir ložės insaiderės nuotrauka originali:

Odesa_opera_11 (5)

Po Operos ėjom faršmako į Gogol-mogol (žr.aukščiau), po vidurnakčio užsukom paskutinių grivnu išleist į Obžorą (toks universamas, ant kurio dieną buvau pastebėjus visai briuselinius Maneken-pisus):

Odesa_Obzhora_manekenpis

O po to atsisėdom ant suoliuko laukt išsikviesto taksi į orouostą. Minėjau jau, kad Odesoje taksi reikia kviestis – tada iškart žinai ir kiek mokėti reiks (ir tai visada kokius 3x mažiau, nei sėstum į taksi gatvėj), ir kokia mašina važiavai, jei, pvz, ką nors joje netyčia paliksi:

Odesa_taksi

Mašinose per dvi dienas palikti mes nieko nespėjome. O vat ant suoliuko, ant kurio pirmą nakties taksi laukėm – palikau. Kuprinę. Kai pasakiau apie tai taksi vairuotojui po kokių poros minučių, jis sakė, kad mes duodame. Bet apsisuko, grįžo ir iššoko link to suoliuko, pasiruošęs rimtai aiškintis, jei kuprinės jau nebebūtų. Bet ji buvo. laukė manes išsiblaškiusios skristi atgal į Vilnių.

Tuomi Odesos triatlonas ir baigiasi. Buvo dalis apie turgų, ir apie pliažą. Yra dar ir ketvirta dalis apie tai, kas dainon nesudėta – Odesos kiemus, kondicionierius, gražiai liūdnus namus ir LSan Fransisco dvynį tiltą, ir grynieji patarimai apie internetus bei štrudelius.

 

Reklama
 
4 Komentaras

Publikavo rugpjūčio 18, 2016 kelionės, kur valgyt, Odesa

 

Žymos: ,

4 atsakymai į “Odesos triatlonas: trečia dalis O

  1. Atgalinė nuoroda: Odesa tiesiog (puiki) | Namop2
  2. Atgalinė nuoroda: Odesos internetai (5) | Namop2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: