RSS

Pilko vienuolio aky

16 Lie

schiermonnikoog

This slideshow requires JavaScript.

Neprisimenu, kada krito man galvon kelionės Schiermonikoogan mintis:  nė vardo tada tokio nežinojau ir ištart negalėjau, trečiasis olandų lygis nė sapnuos nesisapnavo. O vis tik pradėjau norėti į šiauriausią Olandijos salą, kur mašinoms išvis įvažiuot negalima, kur gražiausi pasaulio saulėlydžiai (mano no-nonsense olandai taip sako, ne kokie seilėti lotynų romantikai) – nu ir vėjo man norėjosi, smėlio per slenkstį virstančio ir čiužiniuose grikšinčio, vandens atsitraukiančio ir vėl pargrįžtančio. Vaikai tėvynėn parsiųsti, mums su klasioku savaitgalis – ką norim, tą darom, Žalgirio mūšio metinės kaip ne kaip. 350 km nuo Briuselio iki Lowersoogo (Drungnosakies, jei vietovardžių pavadinimus būtų leista belen kaip versti) praėjom sklandžiai, nors vasaros penktadienio popietė, tai turėdama galvoj, kad paskutinis keltas 18:30, prigriebiau porą miegmaišių – drungnos salos pliaže iš bėdos būtumę romantiškai ir pernakvoję: “žinok ten potvyniai,-  sergėjo kolegos.- kad nenuplautų”. Aš apie potvynius žinau nuo pirmosios mano mamos verstos knygos laikų: Rikiki ir Rududu pliaže ten kažkaip žuvėdras gaudė, ir kažkoks netikėtumas juos ten netragiškas ištiko.

Čia priėjo Gyvenimo stebėtojas (reklaminis intarpas: leidykla Naujas vardas. imkit jąją ir skaitykit beigi piratais nesijauskit.). Dviem rūsčiais regbiškais mostais įsibrovė į mano romantišką savaitgalį. Pirmiausia su protmūšių monaku, kuris gi pasirodė Miunchenas (taško negavom). Mūsų keltas irgi tam tikra prasme monakiškas – nors gal labiau monikiškas. Su vienuoliais, pilkais ir kitokiais šiaip ar taip susijęs.

This slideshow requires JavaScript.

O ant denio net ir ryžą fryzę galima rasti (skaitykit Stebėtojo memuarus. Reklaminio intarpo pabaiga.) Fryzų sala tas Schiermonikoogas. Viena iš keturių olandiškų gyvenamų, nes kitos dvi nebegyvenamos, o toliau tos salos darosi vokiškos ir taip iki Danijos. Žodžiu, buvo tokia kaip ir Kuršių nerija nuo Olandijos iki Danijos, sutrūkinėjo vienu metu į atskiras saleles, viena iš jų, Schiermonnikoogas, mūsų ir sulaukė.Jau prieplaukoje blizgėdamas dviračių parku, kuriame kiekvienas ras, ko ieško. Mes pasiėmėm tandemą. Gana spontaniškai, bet paskui buvom labai patenkinti. Labiausiai dėl to, kad tandemu važiuojant galima kalbėtis. Nu ir užpakalinis mynėjas gali nerūpestingai dairytis į šonus. Tiesa, reikia normaliai pasitikėti priekiniu vairuojančiu. Atsiduoti, taip sakant. Keturiasdešimtaisiais pažinties metais – pats laikas.

This slideshow requires JavaScript.

Schiermonikoogas yra 10 kmilgio ir 4 pločio. Ir turi 32 km dviračių takų. Manau, kad per dvi fair-niente’iškas dienas visais jais pravažiavom: čia šalia valgymo, Dirgėlos skaitymo ir tirpimo trisdešimties laipsnių saulėje (priešingai visoms telefonų prognozėms: teko pirktis šortus, akinius ir saulės kremą). Apačioje pradžios kelias – iš prieplaukos į kaimą. Palei atslūgūsią Waden zee. Lietuviškai, žiūriu, ji vadinasi Vatų jūra. Kokie čia dar vatai  – jūros pavadinimas kilęs nuo žodžio Wad, reiškiančio atoslūgio purvą, tą, po kurį klampoja geldelių rinkikai, jis, beje, matosi apatinėje nuotraukoje. Klasiokas visas dvi dienas kalbėjo, kad tas purvas tai yra Joldija, kurią lietuvių didikai į vynmaišius pylė, namo norėdami parsivežti. Nėra Joldija tas purvas, bet savaitgalio dirgėliškam naratyvui tiko.

Joldija

 

O kitoj salos pusėj kvėpuoja Šiaurės jūra. Kai ji atslūgsta lieka ne purvas, o šlapia dykuma. Eik ir eik. Atsigulk, kai eit nebesinori. Maniau, pavysiu vandenį ir išsimaudysiu. Bet teko sparčiai žygiuoti atgal, nes kai tik jį priėjau, vanduo susiprato, kad laikas potvyniui.

This slideshow requires JavaScript.

Potvynis nešuolivoo arklio greičiu, bet vandenyno kvėpavimas man vistiek baugiai paslaptingas:

Nu ką čia dar papasakojus. A, saulėlydžiai. Atmynėm pažiūrėti. Pirmiausiai apslankiojom Zandt an zee – pasiskelbusį šiauriausiu Olandijos viešbučiu.Jį prieš ketvertą mėnesiu ir buvau užbooking.com’inusi, kai tik pradėjau tom fryzų salom kliedėti. Kelionės gi išvakarėse – skambina booking.com’ai ir sako, netelpat į tą Smėlį ir Jūrą – per daug jie ten savęs išsipardavė rezervacijomis. Įtartinas tas viešbutis man pasirodė aplinkui vaikščiojant – labai romantiškai apleista lauko terasa, bet jei liepos mėnesį gyvenimas dar neverda, tai matyt kažkoks strigesys tam gyvenime:

Schiermonikoog-ag (1)

 

 

Tai žiūrėjom tuos saulėlydžius iš kito viešbučio terasos. Gėrėm kavą. Buvo cigarų. Ir įrankių su jais dorotis. Ir braškių tyrės ant lėkštės krašto – visas desertas vadinosi Eaton mess. “Ar čia tas Eaton, kuris yra Eaton?” – spaudė klasiokas padavėją. “Garbės žodis, nežinau”,- dievagojosi padavėjas.

This slideshow requires JavaScript.

Saulei nusileidus, mėnulis patekėjo. Jauna graži mergelė selfiais apsidėjo. Pliaže kažkas užsikūrė laužą ir grojo armonika.

This slideshow requires JavaScript.

Jei jus domina, ką booking.com’as daro, kai jų partneriai kelionės išvakarėse pasako, kad vietos prieš keturis mėnesius užsirezervavusiems žmonėms nebeturi, tai gerai jie daro. Pasiūlo kitą užeigą. Jų Schiermonnikooge yra anot wikipedijos 15.  Mums čia buvo gerai. Ir toj lovoj, kur pirmam paveikslėlyje, miegoti, ir pusryčiais su nagla žuvėdra dalintis.

Schiermonnikoog (24)

Iš kitų, berods septynių, Schiermonnikoogo įžymybių, kurias googlas meta užklausus, ką toj saloj veikti, yra banginio šonkaulis ir vokiečių bunkeris, panašus kaip Giruliuose. Schiermonnikoogas buvo paskutinė Europos vieta iš kur vokiečiai po WWII pasitraukė, birželio mėnesį tik. Bunkerį supa pievos, karvės ir avys. Ir vis kur nors atsispindi dangus.

This slideshow requires JavaScript.

Valgėm daug. Ypač paskutiniems pietums. Jaunasis padavėjas protestantiškai triskart mus perspėjo, kad užsisakėm daug ir jis labai tikisi, kad esam smarkiai išalkę. O po to dukart pakartojo, kad niekaip netikėjo, kad viską suvalgysim. Nu ką aš žinau –  lėkštė žuvienės su viskuo, bliūdas geldelių, tokių, kaip belgiškos, bliūdelis mažesnių moliuskų ir švento Jokūbo šukutės su pata negra. Tiesa, po devynių austrių ir dar duonos gausiai olandai dalina ir sviestas su žolelėmis saulėje tirpstantis. Bonka tokajaus. Atgal į keltą. Žalgirio mūšio anticipacija baigta. Jau vėl noriu dar.

This slideshow requires JavaScript.

 

P.S. specialiai “geriausia žuvis yra mėsa” filosofijos išpažinėjams – aviuko cutlet’ų (kaip juos vrsti, ne kotletais gi?) minkštutėlių irgi buvo:

aviukas

Schiermonikoogas senuose atvirukuose

Reklama
 
2 Komentaras

Publikavo on liepos 16, 2014 kelionės, Olandija

 

2 atsakymai į “Pilko vienuolio aky

  1. Mindaugas

    liepos 16, 2014 at 10:35

    smagiai parašei

     
  2. Regimantas

    liepos 16, 2014 at 13:44

    Dėkui už reklamą per du sakinius. Be vaikų atostogos visada geros, net ir niekur…

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: