RSS

III cunamio epizodas. 170 metų ant scenos.

21 Spa

Mekas (2)

Po to, kai ryte suvartojau Venclovą su skrabalais ir priblokštai padirbau Europos labui, vakare cunamis mane nešė į Bozarą, tokį Briuselio ŠMC. Jonas Mekas (90 m.) ir Vytautas Landsbergis (be vienos dienos 81):  ne kasdien pamatysi 170 metų ant scenos, fluxiškus pokalbius varinėjančius. Aprėmino šitą kultūrogerontologinį (pačia cool‘iausia prasme) renginį du mano mokykliokai: Liutaurą tai labai gerai iš mokyklinių užkulisių prisimenu, kai tuose pačiuose montažuose skirtingus S.Nėries posmus deklamavom*.  Su Lolita užkulisiuos nesitrynėme, bet žinau, kad mokyklos timeline ji yra maždaug per vidurį tarp manęs su klasioku ir Grybauskaitės.

Mokykliokams ant tos scenos veikti nelabai buvo ką, bet kaip rėmas žiūrėjosi gražiai. Paskui taip man ir paaiškino, kad ant šūcherio jie ten buvo pasodinti, jei kartais fluxus iš krantų veržtis imtų.

Mekas (1)

Fluxus tekėjo ramiai, Mekas netgi sutiko išbraukti Briuselį iš penkių nuobodžiausių pasaulio miestų sąrašo. Pasidžiaugė Fluxus ministerijos persikėlimu Kaunan, miestan, kur iki tol nieko nebuvo. (Neskaitant to, kad ten gimė Mačiūnas,-  nedrąsiai sumurmėjo Lolita,- o aš, kaip antroj (vėl) eilėj, išgirdau.)  Profesorius Landsbergis uždraudė jį vadinti profesoriumi, o kaip jį vadinti vietoj to – nepatarė. Tai moderatoriams teko nepatogintis, „Mister Landsbergis“ aiškiai strigo burnoje kaip kreipinys. Man irgi natūraliai taip nepasisakytų.

Galiausiai fluxusiniai bičiuliai neilgai, bet užsispyrusiai pasiginčijo Palestinos klausimu. Pirmą kartą mačiau Landsbergį dėliojanti kažką artimo real politique tezėms, o Mekas užsimerkęs – literally – lingavo galva, mojo ranka ir kartojo, kad bailys Bušas, tau, Landsbergi, lygiai tą patį kalbėjo, drąsioji Islandija gi tuo metu ėmė ir pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Einant iš salės klasiokas Mekui palinkėjo stiprios sveikatos. Mekas priėmė natūraliai. Liutauras gi kažkodėl buvo priblokštas matydamas mus su klasioku kartu ir bandė pasidalinti įspūdžiu su Meku, sakė: Jonai, šitie žmonės iš mano mokyklos. Kaip tada matydavau juos kartu, taip ir dabar.

Mekas į mus pažiūrėjo. Žvilgsniu „so what?“ . Kai man bus tiek metų ir aš taip žiūrėsiu į viščiukų cypsėjimo objektus.

Po to buvo fluxus sienos atidarymas, į kurį aš nenuėjau, nes turėjau važiuoti kulminacinėn vakarienėn su profesorium emeritu. Spėjau dar stabtelėti prie lauko durų su dvidešimto amžiaus įpročių neatsikračiusia Lolita ir sužinojau apie Zuoko avialinijų fintą skristi į Briuselį prigriebiant dalį keleivių Amsterdaman. Kai tarp tavo miestų skraido fluxus avialinijos, gera būti intelektualiai pasiruošusiai.

* Prasmingai taip deklamavom, ne kaip kitas bičiulis, kuris jau beveik per generalinę repeticiją prisipažino, kad nesupranta, kas ta juodoji Marutė. Jam mat buvo tekęs posmas „juoduoju maru teišmirs/ kas nori mums laisvę atimt“.

Reklama
 

Žymos: , , ,

3 atsakymai į “III cunamio epizodas. 170 metų ant scenos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: