RSS
Video

Sūrėta Lietuva

13 Rgp

This slideshow requires JavaScript.

Kadangi Nr.3 šįmet ėjo prie Pirmos Komunijos, tai teko ir mums daug priesakų pasikartoti. Tame tarpe ir “šventę švęsk“. Tai kai tik išgirdom, kad netoliese šventas veiksmas, tai susėdom dvylika žmonių į vieną Opel Zafirą, pusvalandis ir jau stovim prie šito ožio. “Ne, ne, – sakiau vaikams,- spenių rankom netampykit, Audrius ir tas jau melžimo aparatą nusipirko, o šita ožka (pardon dėl ožio) išvis gali sprogti.“

Atvažiavom ankstokai, sūrinio veiksmo dar buvo neypatingai, tai vaikščiojau ir skaičiau vaizdines informacijos priemones, kur Dr.Onutė taip įtikinamai (nes vyr.ekologė) sako, kad paradoksalu, bet avys viską nuėsdamos ir ištrypdamos iš tikro tai tik gausina bioįvairovę. Po savim ir aplink save. Kažkaip taip buvo parašyta, o ko nebuvo parašyta, kad gencionų jos net netrypia ir neėda – jaučia Žymantą ir raudonąją knygą.  Dar mačiau ant aukšto namo sienos, kad Audrius, iškeitęs miestą į kaimą, nieko neprarado, o kai ką dar ir gavo – ir labai graži Jovitos ir Ievutės nuotrauka, atsispindi jos per sūrinės stiklą. Kažkoks fotografuojančių moterų klubas tokius persikraustėlius, pasirodo, griebė, amžino ir išdidino. Kiek visokių gražių užsiėmimų pasaulyje!

Aš irgi fotografuojanti moteris. Bet užstrigau prie tų vaizdinių informacijos priemonių. Tai perfotografavau vieną ir pavadinau “sūrėta Lietuva“. Pavadinimas galėtų būti ir kaip nors grubiau donelaitiškas, juolab sužinojau, kad sūrio skylės yra bakterijų bezdalai, bet tiek to, nevulgarinsim paveikslėlio:

suriai (16)

O paskui pasirodė Veronika, kažkas jai davė į rankas morką, Audrius sūrio ir šiaip visada turi, tai sustojo jie kaip kokie svotai po Adomo vartais ir atidarė reikalą. Iš pirmo žvilgsnio kaip ir beryšiška Dviejų gaidelių daina (paskui sužinojau, kad čia mano Nr.3 ją pasiūlė, kai Veronika klausė publikos, ką čia padainavus, kad visi mokėtų).

 

O betgi pasirodė, kad tie Du gaideliai visai ir ne be ryšio, nes ir apie kolektyvinį darbą daina, ir su maišymo elementu, ir net ožka sufigūruoja. Veronika mat buvo susikrimtus, kad liaudyje anei jokios dainos apie sūrį nerado, o po to dar gavo sueit į kompromisą su čiastuškiškai nusiteikusia publika ir padainuot apie gerą gaspadinę, gero vyro žmoną, kuri suslėgė sūrį su smetona ir visokie ten u-cha-cha gavosi. Ale visus posmelius žinojo, kad ir ne prie širdies jai ta daina. Iš ko profesionalę pažinsi.

Atidarymo ir bendro šurmulio nuotraukų yra čia:

This slideshow requires JavaScript.

Jei kiltų klausimas, kodėl netramdžiau savo Nr.3 – nors viskas gerai ten išėjo – tai todėl, kad per patį atidarymo pakylėjimą stumdžiau Ievutės vežimėlį, kai tėvas su sūriais šieno juostas kerpa, kažkas turi trumpam vaiku pasirūpinti. Aš Ievutei pritaikiau mūsų šeimos originalų vaikų migdymo metoda, ištobulintą su keturiais numeriais: atsuki vaiką į saulę, ji užsimerkia – o ką daryt, akinių nuo saulės gi neturi – o kai užsimerkia, tai ir užmiega. Maždaug taip:

Bet buvo, kas iš manęs ta Ievutę atima, tai nuėjau savų vaikų ieškoti. Ir radau! Tokiuose kaip ir užkulisiuose, šalia elektrinio piemens, už kurio – Tėvelio baroniukai – bet koks gražus veiksmas vyko! Veronika pasaką vaikams pasakojo, apie bobutę ir dieduką, kurie susipyko, viens kitą iš namų išvarė, bobutę gyvuliai ir sūriai išgelbėjo, po to ji ir dieduką atgaiveliojo, bet išsigando, kad ją muš, ir nuo stogo nukrito. Negenderinė visai pasaka, ir be happyendo, bet su moralu – kad jei labai pikta pasidaro ir ranka užvožt pakyla – tai reikia ja suturėti ir švelniai prie tos vietos, į kurią nusitaikytą, pridėti, tai paglostymas išeis vietoj mušimo ir visiems į gerą. Nr.3 vėl nesusiturėjo be komentaro – klausė, o kaip, jei su keptuve užsimojęs būsi. Veronika sakė, taip pat ir su keptuve – palaukt reikia tik kad atvėstų, tada gražiai galvelę jąja paglostyt – o po to kartu į dušą. Dainų dar po to su vaikais kartu padainavo. Mano visi numeriai linksminosi. Netgi visa pusė mašinos, tos, kurioje dvylika atvažiavom:

This slideshow requires JavaScript.

Tuomi mano fotografavimai ir baigiasi. Čia ir suprasit, kodėl atimu iš savęs prieš kelis paragrafus pasisavintą fotografuojančios moters titulą: atvykau į renginį, papleškinau vaikų, daugiausia savų, ir manau kažką čia papasakojusi. Nu bet toks mano rakursas – kai pagalvoji, tai ir su tuo pačiu Audrium mano mamystė mane suvedė: kai žiūrėjau į tokį pacaną Tymo turguj, svarsčiau, ar patikėt jam savo Nr.1 darbiniam ideologiniam perauklėjimui. Jei ne dr.Onutė – gal būčiau ir nesiryžus. O bet va gi kaip viskas šauniai išėjo – valgau sau Skroblų su Raistuku sukamemberėjusia avies širdim užsikasdama ir visiems giriuosi, kad krūčiausius sūrininkus beveik intymiai pažįstu.

Gailiuosi tik vieno, kad pribloškiančiai metalovo Adomo po jo drožtais vartais nenufotkinau – matosi ten gabalėlis už Audriaus ir Veronikos, bet be Adomo pirmam plane nesuvoksi, kokie nesentimentaliai tautiški tie vartai, ir iš po kokios tvirtos tatuiruotos rankos ta grakštybė išplaukia! Nebūt man FMK nare, bet vieną fotografuojančia sūrininkienę pagavau:

suriai (19)

Ačiū už šventę ir trypimą, po kurio tik daugiau bioįvairovės! (Kiek norėsiu šauktukų tekste, tiek ir dėsiu, jei kam reikėtų pasiaiškinti).

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo rugpjūčio 13, 2013 Lietuvoj, mamystė, manokaimas

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: