RSS

Niva – bekelių laivė (Ge 10)

30 Bir

Atrodo visai prašmatniai, tik akis viena pamušta.

Po literally vos manęs nenukillinusios braidžiojimo kalnų upėmis beigi prieupio akmenynais dienos – pieno rūgštis mano kojoms pasakė: “užteks“. Laiptais lipti už turėklo prisilaikant dar dar, bet šiaip jau verčiau važiuoti. Važiuoti Mestijoj galima įvairiai: narsiausi ir tvarkingiausi išsinuomoja džipą [1] dar Tbilisyje, kokiam nors patikimam Hertze ir vairuoja visur atsargiai, bet žinodami, kad tarptautinis draudimas jiems padės. Tokie buvo mūsų simpatiškieji katalonai, trumpai aprašyti mano tekste Requiem konforto zonai. Tingiausi ir arogantiškiausi išsinuomoja mašiną su vairuotoju –  ir varo per Gruziją dangstydamiesi užuolaidėlėmis ir dėliodamiesi turistinius paukščiukus. Kai valgėm Rozos chinkalius, tokie du įgriuvo gėjiškais šalikais plevėsuodami, suraukę veidus spjaudė kremzles iš mėsos ir absoliučiai viskuo piktinosi.

Bet Mestijoje tradiciškiausia yra nuomotis mašiną su vairuotoju vietoje – ir brautis kalnų bekelėmis į aplinkinius kaimus.  Populiariausia  varyti į Užguli. Kadangi mes ten taip ir nenuvažiavom, tai nežinau, kuo jau jis ten toks ypatingas – gal kad UNESCO jį pastebėjo ir globon paėmė, buvusieji nieko ypatingesnio papasakoti negalėjo: bokštai, kalnai, nuošalybė – gražu, žinoma be galo. Bet man rodos, kad niekur internetuose neminimas Jeli, vos 8 km nuo Mestijos (serpantinine bekele vistiek pora valandų, bet nepalyginsi su visą dieną brūžinamais 50 km iki Užguli) – manau, kad Jeli geriau. Tragiškai tvarkinga geometrija, palaida bokštų  beprotybė, dar ir auksą ten visai neseniai plovė ir Olegą ten sutikom, iš ko išsirutuliojo 40 bobutės dienų istorija.  Žodžiu, jei Mestijoj turit tik tris dienas, nepasiduokit mainstrymui ir traukit verčiau į Jeli.

 

This slideshow requires JavaScript.

Beveik offtopicas: Dabar berašydama užtikau internetuose Užgulyje filmuotą 1930 m. nebylų gruzinišką dokumentinį filmą – ir jis yra jėga, Ypatingai suprantantiems kvadratines raides, kitiems  teks tenkintis vaizdais, per 80 m. iš principo nepasikeitusiais. O 11 minutės figūrinis kirpimas išvis kažkas tokio. Arba 22 minutėj feministiška karuselė, 25 minutėj svanetiškas mė-ė-ė-sos variantas ir iš jo sekanti šiurpiai subtili besilaižančių karvių dviprasmybė. Dar kai pagalvoju, kad 1930 m. filmuoti besišlapinantį vyrą tikriausiai buvo drąsu. Apie 34 minutę išvis Abramovič performansas prasideda. Pabaiga atominė – su triumfuojančio feminizmo prieskoniu, beveik nuo 45 minutės.

Bet atgal prie mano pieno rūgšties. Pėsčia aktyviai straksėti aš kitą dieną visai jau ir nebenorėjau, gal net nebegalėjau, kelionė su vairuotoju atrodė spontanikos varžymas, o ir su Roza jau buvom į intymų beveik santykį suėję, tad ėmėm jos kontrkultūriškai ir paklausėm: “Roza, o galima mašiną be vairuotojo?“ “Ar gerai moki vairuoti?“- paklausė Roza, vertinančiu žvilgsniu nuliedama K.“ “Dvidešimt metų kaip,“- narsiai išpyškino. Žodžiu, Roza sutiko paieškoti mums mašinos. Po telefoninės sąšaukos paskelbė: rytoj bus raudona Niva.

 

This slideshow requires JavaScript.

Ir raudona Niva buvo. Nuplauta, išblizginta ir iščiustinta – į pasą nepažiūrėjęs jokiu būdu neduotum jai 27erių kalnuoto gyvenimo metų. Šeimininkas kalbėjo tik ištiktukais – greičiau tokiais mygtukais, sakė tik “mhm, mhm“, dar kartais “ahg“. Kitą dieną, kai tapo sunkiau sukalbamas, Roza minėjo, kad jis turi kažkokią negalią, bet tuomkart viską suvedėm į nepersidengiantį kalbų mokėjima. Bet daug kalbėt mums ir nereikėjo: sutarėm dėl kainos ir maršruto [2], pirmu reikalu parodė mums atsarginį ratą ir domkratą, netgi atsarginę kamerą, kaip suprantu, jei pradurtume ir atsarginį ratą, O po to įlipom į mašiną ir pamatėm štai ką:

Ar gali kas paaiškinti, kam trys vairalazdės? Aš dabar jau galiu.

Nu ir kam gi mašinai trys vairalazdės? Bandėm kvosti šeimininką nepersidengiančiomis mūsų mokamomis kalbomis. “Razdatka“ – įvairiom tonacijom kartojo šeimininkas. Ir reikia pripažinti, kad žodis skambėjo, ir netgi buvo rusiškas. Vat tik naudos mums iš to momentinio kalbų persidengimo – nulis. Bet K. kažkaip susivokė, kad tai susiję su keturiais varomais ratais, ką po to patvirtino vieninteliai mano pažįstami inžinieriai iš Gpliuso. Vis tiek gerai, kad tos razdatkės neprireikė.

Ir sėdom mes į tą Nivą, ir rovėm į vietą, kuri žemėlapyje įvardinta kaip Bechvi, ir apima  pasibarsčiusias trobas Ušbos papėdėje. Niva ten žiūrėjosi gerai.

 

This slideshow requires JavaScript.

Ir varė be kaprizų. Per vietas, kurių keliais nepavadinsi. O jei ir pavadintum – tai savo mašinos per tokius tikrai nevarytum. Nu nebent kokį tanką amfibiją turėtum:

 

This slideshow requires JavaScript.

Važiuodama per Mazeri kaimą iškišau ranką su telefonu į priekį ir filmavau, kas išėjo. Išėjo toks daiktas, nuo kurio vieną mano Gplius inžinierių supykino. Ir vieną neinžinierę FB irgi. Soundtrackas originalus, savininkas mašinoj buvo palikęs dvi kasetes, vieną rusišką, kitą gruzinišką.
Dar vienas video iš tos pačios Nivos yra įraše apie obelims ant galvų lipančius bokštus. Pasiilgstu to kratymosi ir akmenim braukimo per pilvą.
Visas Nivos fotoalbumas, įskaitant net šeimininko nuotrauką, yra Picasoje.

 

1. “Džipi“, sako gruzinai, bet “i“ jiems tas pats, kas lietuviškai “as“. Turbūt pas juos ir nightshop-i ir hangout-i.
2. Nuomojantis mašiną Mestijoje reikia turėti omeny, kad nuomos suma priklauso ne nuo laiko, kuriam nuomoji, o nuo maršruto, kuriuo važiuosi. Kai pagalvoji – logiška: dieną važinėjimo asfaltu ar aštrių akmenų bekele labai skirtingai paveiks mašinos amortizaciją ir su tuo susijusius kaštus. Bet mes pagalvojom ne iškart, todėl suėjom su šeimininku į lengvą nesusipratimą.

P.S. Čia yra dešimtasis, nepaskutinis, mano įrašas apie kelionę į Gruziją 2013 m. gegužę. Ankstesni šios kelionės aprašymai yra čia:

1. https://namop2.wordpress.com/2013/05/01/gruzija-1-keliones-dokumentai/
2. https://namop2.wordpress.com/2013/05/03/gruzija-2-pirmos-dienos-nuotraukose/
3. https://namop2.wordpress.com/2013/05/15/borjomi-prarasto-laiko-beieskant-ge3/
4. https://namop2.wordpress.com/2013/05/18/devynios-klimato-juostos-david-gareja-ne-azerbaidzianietiska-dykuma-ge4/
5. https://namop2.wordpress.com/2013/05/19/mcheta-bakuriani-karas-apie-kuri-negalvojau-ge-5/
6. https://namop2.wordpress.com/2013/05/23/su-sprogimais-i-mestija-svanetija-1-ge-6/
7. https://namop2.wordpress.com/2013/05/30/svanetija2-kai-bokstai-lipa-obelims-ant-galvu-ge7/
8. https://namop2.wordpress.com/2013/05/31/svanetija3-berija-katalonai-ir-komforto-zona-ge8/
9. https://namop2.wordpress.com/2013/06/09/upe/

nu ir po beveik trijų metų pauzės gruziniškos kelionės tęsinys:

14. Jeli – aukso plovėjų kaimas

15. Olego bobutės keturnedėlis su paršiuku suluguni kaspinuos

16. Praraja, Paša ir nebus iš manęs karo korespondentės. Taškas 

Reklama
 
4 Komentaras

Publikavo birželio 30, 2013 Gruzija, kelionės

 

Žymos: , , ,

4 atsakymai į “Niva – bekelių laivė (Ge 10)

  1. Atgalinė nuoroda: Užteks | Namop2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: