RSS

Svanetija3. Rekviem komforto zonai. (Ge8)

31 Geg

Pas-Roza.03

Move out of your comfort zone. You can only grow if you are willing

to feel awkward and uncomfortable when you try something new.

Brian Tracy (aš nežinau, kas jis toks)

“Ten kabo tie Berijos žiedai”,- K. kaip visada pastabesnis už pastabiausią, kai taip pasakė, tai ir man tie žiedai pasidarė daiktu, kurį pirmučiausiai pastebi įžengęs į Rozos kiemą. Asociacija su Berija nesena – Nato pasakojo, kad jos mama augo Tbilisio kieme, į kurį išėjo balkonas, kuriame Berijos žmona atlikinėjo gimnastikos pratimus ant žiedų: grakščiai, be abejo, ir su trumpais sportiniais triusikais. Anuogi metu moteris su trumpais triusikais buvo kažkas labai ypatingo. Tbilisyje. Jei Nato tos istorijos nebūtų papasakojusi, tai gal tie žiedai man būtų asocijavęsi su Algirdu Šemeta. Irgi komisaras. Ir taip pat prie gimnastikos. Ir, pasakojo, buvodavo treniruočių stovyklose Gruzijoje. Toks tat nevertingas asociacijų pliūpsnis.

Po tais žiedais per dienas sėdėdavo diedukas, Rozos uošvis. Kai per vieną vakarienę su katalonais bandėm prisiminti vieni kitų vardus – Vitalijus pranešė, kad diedukas turi sena svanišką vardą kurio nei vienam iš mūsų neatkartot. Kai katalonas Jobas (kuris irgi manė turįs labai keistą vardą [1], kol aš vėliau prisijungusiems lenkams nepristačiau jo kaip Jobso-ne-Styvo) Vitalijaus ištarmę atkartojo – išaiškėjo, kad dieduko vardas Emilianas. Apsidžiaugė baisiausiai Jobas su Vitalijum, kad  vienas kitą suprato – aš gi neduočiau galvos nukirsti, kad tikrai ten jis Emilianas, bet koks galų gale skirtumas,  nugalėjo pirėniška ir kaukazietiška draugystė, valio.

(Kad nereikėtų skubėti įskaityti baltų raidžių šviesiam fone čia pakartosiu, kas parašyta po nuotraukomis. Vienoje iš jų užfiksuota pirėniška-kaukazietiška sąšauka kurios metu Jobas ir Eva aiškino Vitalijui ir Rozai apie automatinės pavaros neprivalumus. Roza mat galvoja gal džipį pirkti – nors vairuot dar nei ji, nei Vitalijus nemoka. Kitoje nuotraukoje – senolis gal-Emilianas stebi sąšauką. O aš stebiu juos visus, per mūsų kambario langą).

This slideshow requires JavaScript.

Nežinau, kaip čia pradėjau kalbėti apie tuos katalonus, gal kad labai simpatiški buvo. Ypač žydrosios tunisiečio ir italo poros fone. Ko tie du Paryžiaus matematikai į Mestiją pusdieniui važiavo, jei visą kelią mašinos langus nosinėmis dangstėsi, nes saulės nekenčia, o po to piktinosi viskuo, ką tik matė ir atmetinėjo visus Rozos siūlymus, kuo užsiimti? Jei tolerancijos testuoti, tai Mestija išbandymą išlaikė. Nieks jų su dilgėlėm nesivaikė, ne taip kaip po poros savaičių Tbilisyje.

Čia postas apie tuščią reklamos skydą, bet matematikai minimi.

Čia postas apie tuščią reklamos skydą, bet matematikai minimi.

Domina Rozos sušiai? Vat jums prašom, apie tai Rozos bloge. Komunikacijų specialistės išsilavinimą turi  Roza, aštuonių žmonių telefonininkių komandai vadovavo. Bet pinigų buvo mažai – tai ėmėsi svečių verslo. Sekasi, sako ir atrodo, gerai. Nes ir angliškai sukalba, ir soc.tinkluose įvaizdį pasilaiko, ir šiaip abu su Vitaliku mėgsta žmonėm padėti.

Bet pradėt tai reikėjo nuo  pro mūsų langą matomos kaimynų terasos, kurioje labai konkrečiai baigė galioti mano komforto zona.

This slideshow requires JavaScript.

Praėję pro tuos Berijos žiedus turėjom susirasti Rozą, bet Rozos nebuvo, pasitiko mus jos dukra Ana, nuvedė į kambarį su šešiom lovom (pasikeitėm paskui į mažesnį, su lova viena, užtat su langu) ir sakė, kad numirė kaimynė, tai mama padeda ruošti šermenis. Ta AtA  kaimynė – buvo, berods, vardu Leila – turėjo rimtos įtakos mūsų tolesniam likimui. Mat Roza neturėjo kada mums ruošti vakarienės, į daugmaž vienintelį Mestijos restoraną, kur ryškiai būtume vėl susitikę su maršrutkės Lost komanda eiti nesinorėjo, tai Vitalijus, kuriam ta kaimynė Leila dar ir pusseserė buvo, sako: einam į tuos šermenis, ten ir pavalgysit.

Kaip ten buvo, pasipasakojau trumpai socialiniuose tinkluose. Bet kas ten mane seka ir kas atsimena. Galiu ir pakartoti:

zona

Nežinojau tada dar, kad čia buvo gana sklandi repeticija prieš Olego bobutės 40 dienų šventę, su karvės galvom ir sulugunio staltiesėm. Bet ir su Olegu dar buvom minus dvi dienos kaip pažįstami. Viskam savas laikas.

1. Fėja Justina pasakojo, kad dabartiniai svanai garsėja kaip neįmanomiausiais vardais vaikus vadinanti etninė grupė: mergaitė Ratė, kaip trumpinys nuo Degeneratė, penkių žmonių zulinamoje slidinėjimo trasoje (Jėzau, kaip noriu į trasą, kur slidinėjama tik penkiese!) šašlykus čirškinantis Mustangiris – bandantiems įžvelgti meksikietišką jo vardo kilmę, irgi atšauna, kad vardas jo – grynai svaniškas. Dar Justina pasakojo, kad kai atvažiavo slidinėti, negalėjo išlipti iš mašinos, nes kapotą letenėlėm daužė meškiukai, kaip ir laukiniai, bet prie turistinio gero jau pripratę. Jei nebūtų kiti slidinėtojai maišeliais pačeženę meškiukų dėmesiui atitraukti – gal būtų slidinėjimas nuplaukęs.

Reklama
 
6 Komentaras

Publikavo on gegužės 31, 2013 Gruzija, kelionės

 

Žymos: ,

6 atsakymai į “Svanetija3. Rekviem komforto zonai. (Ge8)

  1. Atgalinė nuoroda: Užteks | Namop2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: