RSS

Aš nemoku fotografuoti

12 Sau

Aš nemoku fotografuoti. Ne tai, kad neturiu skonio ar supratimo, kuo gera nuotrauka skiriasi nuo blogos, bet neturiu kantrybės išlaukti kol veikėjai kadran susiaranžuos tvarkingai, išstumdyti iš fono  butelius, šiukšlių dėžes ir lyginimo lentas, neturiu pakankamai autoriteto prašyti herojus perpozuoti pataisytoje aplinkoje ir pan. Be to, man visada sekėsi turėti šalia puikiai fotografuojančius žmones – ypač Rytį ir Rūtą, todėl mano Pikasoj yra gražių albumų ir vienas malonumas juos į Blurb‘o ar kokias kitokias knygeles sudėlioti.

Žodžiu, čia tokia ilga įžanga į tą faktą, kad 2012 m. pabaigos šventės Lietuvoje liko nykokai išfotografuotos: mano puikiai fotografuojantys žmonės nors dažniausiai ir buvo šalia manęs – bet kažkodėl nefotografavo, ar šiaip jų nuotraukos manęs nepasiekė. Bet šį šeštadienį leidžiu lovoj, nes turiu tam pateisinamų priežasčių, dėl kurių man vaikai neša į lovą virtus kiaušinius ir arbatą. Tuomi pačiu, sakau, nuotraukas susitvarkysiu, internetan sudėsiu, iš kur galėsit nusikelti, kas ką norėsit į savus archyvus. Paskui padarysiu private, dėl tų, kam baisi interneto visagalybė.

Tiesa, pasiaiškinsiu ir dėl keletos komentarų angliškai: mat turėjau parūpinti puikiai leistų atostogų įrodymą Saulės įrašui jos klasės bloge . Tai šalia prirašiau ir lietuviškai.

Darželiai 2012-uosius baigiant

Trumpai tariant, pirmasis nuotraukų rinkinėlis (čia rinkinėlis, ne viena nuotrauka, turit paspausti ir atsidarys visas albumas) apie tai, kaip važiavom iš Vilniaus į Darželius per šaltį ir sniegą, tris dienas nevalytais vietinės reikšmės keliais. Nesimato, kad turėjom atsikast šiokį tokį bunkerį, kad būtų mašiną kur į kiemą įvaryti, ir iškapoti vaikams du laiptelius į kiemą ĮLIPTI. Pirma naktis buvo šalčiausia: -24 Celsijaus, langas apšerkšnijęs kaip S.Nėries pasakoj, tualeto bakelis užšalęs dvi dienas, nors R aplink su žvake šildydamas vaikščiojo. Kūčių pasiruošimui jungėsi ir Agnutė su močiute – bet visi taip užsiėmę buvom, kad anei vienos nuotraukos nėra: nė spalvotųjų meduolinių žmogeliukų, mėnulių beigi širdelių ant eglutės kabinti, nė suomiškų žvaigždžių  – mudvieju su Izabele pasididžiavimo. O kur dar Agnutės-motutės grybų pyragėliai, ponios Stanionienės granatinės tuno salotos, spanguolių kisielius ir aguonpienis, kas be ko. Bet be vaizdinių įrodymų. Net papuoštos eglutės nesugebėjom nutraukti. Na bet žiūrim, ką turim.

Pirmą Kalėdų dieną važiavom į Vilnių, valgėm žąsį ir žiūrėjom į gimines. Antrą dieną Onutė mus sukvietė į žygį – aprengė žvėrimis ir išsstūmė ant Šaudyklos kalno. Mažesnius – arkliu ir rogėmis, didesnius – kaip stovi. Grįžę visko valgėm ir gėrėm ir lubas kojom pasiekinėjom.

Žvėrių žygis

Paskui dar Izabelė ir Audrius Vilniuje gatvės šokiams pateisėjavo, o tada ir Nauji metai kieman atsirito. Paskutinę metų užstalę suorganizavom. Su krikšto giminėm, kvartirantais, artimaisiais iš pajūrio ir Paule, kaimynų atstove. Gintaras atvežė nerealių saliutų, kuriuos pirkdamas turėjo išklausyti pusės dienos instruktažą. Pavarė geriau nei per Kultūros sostinę. Ir Bobutę su Garfildu Gintaras atvežė. Labai trikarališkas vežėjas. Rytis su Jokūbu dešrų kraujinių pridarė, kiaulę iš vakaro išdarinėt padėję. Protų mūšis šįmet buvo – su Rabarbarų Apple Memory (taip viena komandą iššifravo RAM). Karaokė bagažinėj pragulėjo – negali žmogus visko spėti. Miegot Salomėja nuėjo 3:30. Su nuotraukom – blogai.

Paskutinė 2012 užstalė

Naujaisiais metais, Garfildą ir  bobutę apėdę, ėjom pasivaikščioti.  Nes graudu buvo žiūrėti, kaip Salomėja baloj sėdėdama šlapią sniegą kastuvėliu kapsto. Užlipom ant Stankaičio prūdo – iš pradžių nedrąsiai, bet paskui kaip čiuožykloj vaikai varinėjo. Mes su Rūta ir Saule dar iki Bobos Daržo šaltinio pavažiavom. Daug visaip valgyt darėmės – iš kitos Rūtos bandelių priklausomybės išsivadavom, patys pirmą kartą krosnyje mielines išsikepėm. Uogienė, tiesa, nenorėjo būt užlipdyta, visaip kaip skėtėsi ir lipo, bet lašinukai drausmingai sugulė. Dar Vilniun važiavom. Vairuojantį senelį*  susitikom, ir Joną kataloną, močiutę ir tėvukus. Po to kai kurie vaikai į Gedimino pilį lipo ir Rašytojų namų eglutėje sudalyvavo. Spektaklių porą matėm – Baltą drobulę Kaune ir Pragarą Vilniuje. Per drobulę kosėjau (ypač antrą veiksmą, traukiau iš tašės pertusiną ir gėriau iš butelio, nesižvalgydama, ką kaimynai apie mane galvoja), per pragarą – nemažai miegojau. Mažai verta nac.premijos laureato dukros vardo. Nuskilo, jei ne saviems rašyčiau, sakyčiau: “duskit pavidolei

Žiemos atostogos 2012

Aj, tiesa gi, žiemos atostogas užbaigė išvakarinis Trijų Karalių balius pas kitą Rūtą Marcinkonyse. Prisipėrėm, prisidūkom, ridzikų prisirovėm, bitėmis prisizvimbėm, na ir dar visaip kitaip grikinių vėdarų su skruzdėlynu prisivalgėme. Bet nuotraukos… kur kokios nors padorios nuotraukos 😦

sorrow

Čia aš vat taip basa šaltoj jūroj kankinuosi, kad nėr tų padorių nuotraukų šįmet. Paveikslėlį paėmiau iš http://www.loverofsadness.net, man rodos ten leidžia imt už dyką, nesiskaito, kad pavogei.

EDIT: Rūtą, matyt sujaudino mano nevogtos kančios nuotrauka, tai sukėlė savąsias savon Pikason, bet leidžia pažiūrėt, spauskit čia. Pmatysit, kaip vaikus rūsiuos laikom, ir laužus su saliutais, net Paulė ir Gudaičiai nebe inkognito, na ir aš geltona ant supynių.

EDIT2: Jei kam Rūtos linkas neatsidaro, ar mano komentarų trūksta – tai perpumpavau nuotraukas savo Pikason:

Rutos papildai

Putino muziejų, tiesa, aplankėm. Kai kurie net du kartus. Pirmą kartą Putino muziejuje aprašiau čia.

Ir, žinoma, vertingiausias praėjusių metų at(si)radimas – ta, kurią radom nepalikę. Ievutė. Tegul auga linksma, sveika ir laiminga. Visos tam prielaidos, ir tegul tik pabando jų trūkti.

Ievute

Šiaip jau gana laiminga yra galvoti, kad jau ne tavo vaikas užstalėj mažiausias. Ir mūsų mažiausias vaikas šiandien lovon atsigrūdus pati perskaitė “mama mala”. Malti nemalsiu, bet nepraėjo nė 20 metų ir gal savaitgalio rytus jau galėsiu pradėti skaitydama SAVO knygas. Nuoširdžiausi linkėjimai visiems jauniems tėveliams.

skaitymas.31

Čia taip pat yra iliustracija pirmajai pastraipai, kad suprastumėt, ką turiu omeny, kalbėdama apie lyginimo lentas kadre.

* Jei atidžiai skaitysit DIALOGAS_02_0110 , suprasit, kaip tas mano tėtis vairuoja.

Reklama
 
Komentarų: 1

Publikavo on sausio 12, 2013 Lietuvoj, mamystė, manokaimas

 

Žymos: , , , ,

1 atsakymas į “Aš nemoku fotografuoti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: