RSS

AŽERTY: uždaros Lietuvos institutas

19 Rgs

Geri tokie buvo laikai, kai matrosai apie klaviatūras nuomonės neturėjo, tai niekas netemdė lengvabūdiškų santykių

 

Nekaringa esu moteriškė ir noriai paklūstu vyriškiems autoritetams, o jei dar lakūnas koks ar škiperis su liemene, tai ir išvis labai man norisi, kad jis būtų teisus.  Kad galėčiau aš jojo teiginiais remdamasi paaiškinti sau ir kitiems iki tol atrodžiusius nelogiškus pasaulio atspindžius. Bet kai šįryt mano darbinis kompas naktį permigravęs į Windows 7 ir Office 2010 pasitiko mane AŽERTY kaip vienintele lietuviškos klaviatūros opcija, tai niekaip neišeina man sutikti su +Egidijaus Nasevičiaus (man jis patinka su visa jo #Valensina)  kategoriška burvedine nuomone, pagal kurią AŽERTY yra gėris, o kas taip nemano, tai tie idiotai. [1]

Sėdžiu prieš tą AŽERTY ir galvoju, kaip čia man dorotis su šita nelaime. Pradžioj maniau priimt tai kaip ženklą, kad nėr čia ko darbo vietoje nedarbinius tekstus maigyti (nes, teisybę pasakius, darbe lietuviškai neturiu nei kam, nei ką rašyti). Paskui bandžiau įsijungti nuolankųjį emigrantišką bėgį, susitaikyti su tuo, kad standartas yra standartas, Tėvynė žino geriau, o ir šiaip tam tikrame amžiuje patartina spręsti kryžiažodžius, mokytis naujas kalbas ir keisti įsisenėjusius įpročius. Išsispausdinau tą idiotišką klaviatūrą, pasikabinau ant sienos ir dėbčiodama į ją netgi pabandžiau kažką parašyti.

Po ko lieku prie savo nuomonės, kad negali būti pasaulyje daugiau nei 14 žmonių, kurie tą AŽERTY be bizūno naudotų. Išskyrus kategoriją žmonių, kurie rašo vien tik lietuviškai ir į kitas kalbas persijunginėt jiems nereikia. Dar ta kategorija vien lietuviškai rašančių žmonių turėtų naudotis tik stacionariais kompiuteriais, nes neįsivaizduoju laptopo su AŽERTY. Dar, aišku, galima išmokti spausdinti akluoju AŽERTY būdu, manau taip pat lengva,kaip mešką išmokyti šokti.

Būtų labai gerai, jei tų žmonių ir nedaugėtų, nes tie, kas akluoju būdu spausdins AŽERTY, pasijus taip pat beviltiškai kaip aš šį rytą, bet kur pasaulyje gavę į dantis QWERTY laptopą. O tikėtis iš pasaulio supratimo AŽERTY klausimu tai tas pats, kaip  mesti Rūtą Meilutytę į olimpinį baseiną su nebalintos drobės maudymosi kostiumėliu ir iš rugiagėlių pinta maudymosi kepuraite. Tas man ir duoda pagrindą galvoti, kad AŽERTY kaip lietuviško standarto institucionalizavimas yra kažkokio tautininkiško sąmokslo dalis.

Čia dar galėtų rastis pastabų apie lietuvybę planšetiniuose kompiuteriuose beigi išmaniuosiuose telefonuose, ale šitos temos net nedrįstu liesti. Iš Ipado skaudančia širdim rašau be lietuviškų raidžių, nes visų jame nerandu. Samsung Galaxyje geriau, bet swype‘o lietuviškai vistiek nepasižaboju.

Kažin, kokia ministerija atsakinga už klaviatūrų standartus. Manau, kad ne +Remigijaus Šimašiaus, nes su AŽERTY tai pėstiems karaliams jau tikrai reikėtų eiti į vandens kambariuką[2], juk raidės „W“ AŽERTY standarte nerasta.

[2] Čia turiu galvoje ministro Remigijaus straipsnį, kuriame jis siūlė keisti WC į VK, idant būtų nelenkiška  http://simasius.popo.lt/2012/07/20/lenkiskos-raides-visgi-prasmuko-%E2%80%93-dar-ne-velu-wc-pakeisti-i-vk/

Reklama
 
6 Komentaras

Publikavo rugsėjo 19, 2012 Lietuvoj

 

Žymos: , , ,

6 atsakymai į “AŽERTY: uždaros Lietuvos institutas

  1. skirmantas tumelis

    rugsėjo 19, 2012 at 12:27

    Tikra tokia lietuvninkė man kartą pasakė, kad ji su AŽERTY rašo daug greičiau nei QUERTY.

    O man gerai ir su QUERTY, su šia klaviatūra aš ir lietuviškai išlaužiu ~280 simb/min

     
    • galibuti

      rugsėjo 19, 2012 at 20:06

      Manau, kad tau gerai ne IR su QWERTY, o TIK su QWERTY. Jei būtų IR (t.y. mano kompe būtų išlikusi lietuvybės opcija su lietuviškom raidėm viršutinėje eilutėje, kaip alternatyva ĄŽERTYstei, tai būčiau miegot naktį ėjus, ne rašyt. Bet Egidijus mano,kad turi būti AŽERTY ir taškas, o visi kiti debilai. Nors gal ir nemano, tik sako taip, nes kaipgi sultis pardavinėti debilų žemėj.

       
  2. andrius adamonis

    rugsėjo 19, 2012 at 21:41

    Esu tarp tų 14, naudojančių AŽERTY ir vargo nematau. Kadaise pereiti nuo vinlikinės (aka Baltic) prie AŽERTY užtruko lygiai vieną vakarą. Pritariu +Egidijus Nasevičius, kad „vinlikinė lietuvybė buvo padaryta per pasturgalį iš ten augančiomis rankomis“ – samoūčka sumeistravo klaviatūros draiverį kaip jam atrodė, nepasigilinęs, į kurią pusę žmogaus pirštai lankstosi.
    Klaviatūrų ergonomikos teorija ir praktika išdėstyta http://lekp.info/, tai nėra ką daugiau ir pridurti.

    O dėl situacijos beviltiškumo, tai gal čia perdėta emocija: juk neturėtų būti sudėtinga suspaudyti “google.com“, o po to “change keyboard layout“ – visos raidės įprastinėse vietose.

     
    • galibuti

      rugsėjo 19, 2012 at 22:04

      tai jau išpuolė į nuosėdas tos emocijos, liko kažkur g+ threaduose, https://plus.google.com/u/0/118236339739799272596/posts/UCYAs6ZzrTP beigi pas Leo Lenox, negaliu linko nukopijuot. Toks +Marius Lt net atsivertė į ĄŽERTY’istus, sulakstęs į Topo centrą lipdukų. Man iki Topocentro 2000 km, bet kai namop parsigausiu, tai pirksiu ir gal net klijuosiu. Tik vistiek nesuprantu, kaip sklandžiai pereidinėt iš vienos klaviatūros į kitą – jei barbenu valandą ant QWERTY angliškai, o paskui pedagoginei pertraukėlei norėčiau g+ lietuviškai pasidalinti. keyboard layoutui pasikeist man google.com nereikia, moku su alt+shift, bet raidės gi bus ne ten, kur jos parašytos, o aklai aš nemoku ir neįsivaizduoju, kaip dvi aklo spausdinimo sistemas galėčiau išmokt. Ir ar tikrai atrodo, kad aš čia kažkuo piktinuosi? Čia aš viską taikia rašiaui, pyktis toks ant bajerio kaip ir buvo. Ale kai per atstumą ir pirštus, tai bajeriai gal išsikreipia. o be to gi ipado problemos tai neišsprendėm?

       
  3. Rokiškis

    rugsėjo 20, 2012 at 20:14

    Tamsta nesijaudinkit, nes problema ne tamstoje. Kadangi, kiek suprantu, tamsta jau matyt radote, kur ir kaip pasikeisti tą klaviatūros išdėstymą, tai neaiškinsiu apie tai. Pasakysiu tik apie kai kuriuos istorinius Ą-ŽERTVY vingius.

    Ą-ŽERTVY standartas buvo daugybę metų kišamas pusiau prievartiniais būdais. Apie 199x buvo periodas, kai būrelio užkietėjusių puspročių nuopelnu QWERTY buvo išvis išnaikintas kai kuriose vietose (pvz., mokyklose, universitetuose), o vieninteliu leidžiamu klaviatūros standartu paskelbtas tas pats Ą-ŽERTVY. Windows standartinė lietuvybė būdavo vien su Ą-ŽERTVY. Kai kuriems moksleiviams per informatikos egzaminus būdavo džiaugsmo, kai metų metus savo kompiuteriuose rašę QWERTY, staiga gaudavo Ą-ŽERTVY džiaugsmą, kuriame negalėdavo rasti reikalingų raidžių.

    Paskui reikalas pasikeitė ir nomenklatūriniai standartizuotojai liko už borto. Tačiau kadangi jų dėka kai kuriose valdiškose įstaigose vien vardan kažkokių išsigalvotų lietuviškos klaviatūros pseudostandartų buvo įvedama tiktai Ą-ŽERTVY klaviatūra, atsirado ir atitinkamų valdžiažmogių, kurie tiktai tokia klaviatūra ir teišmokdavo dirbt.

    O giluminė šio reikalo esmė yra tokia: kiekvieno asmeninis reikalas, kokį jis nori turėti išsidėstymą klaviatūros. Ir kai kas nors ima aiškinti, kad tik Ą-ŽERTVY yra tinkamas, o kiti išdėstymai yra netinkami ir kiti neturi tų išdėstymų naudoti – tai jau sako apie problemas tokio reguliuoti linkusio žmogaus galvoje.

    Įvairūs pasaulyje naudojami klaviatūrų išdėstymai spausdinimo greičiu skiriasi labai nesmarkiai – dažniausiai keliais ar keliolika procentų, bet ne kartais (plg. anglakalbių Dvorak vs QWERTY – iki šiol ginčijamasi, ar tikrai Dvorak realiai kažkuo greičiau). Lietuviškas Ą-ŽERTVY tuo tarpu netgi nėra iš tų, kurie optimizuoti greičiui, tad apie kokius nors privalumus išvis ten nėra ko šnekėt.

    Dauguma gi renkasi QWERTY dėl labai paprastų dviejų priežasčių: viena vertus, nereikia mokytis kelių klaviatūros išdėstymų, norint rašyti lietuviškai ir angliškai, o antra vertus, nereikia persijunginėti klaviatūros, norint tame pačiame tekste rašyti ir lietuviškus, ir angliškus žodžius.

    Tarp kitko, pavadinimas Ą-ŽERTVY atsirado, kai apie 1995-1997 kažkoksai neaiškus standartizacijos komitetas ir sugalvojo padaryti neleidžiamu QWERTY išdėstymus lietuviškoms klaviatūroms.

     
  4. just

    vasario 17, 2013 at 00:42

    >Rokiškis
    „Dauguma gi renkasi QWERTY dėl labai paprastų dviejų priežasčių: viena vertus, nereikia mokytis kelių klaviatūros išdėstymų, norint rašyti lietuviškai ir angliškai, o antra vertus, nereikia persijunginėti klaviatūros, norint tame pačiame tekste rašyti ir lietuviškus, ir angliškus žodžius.“

    Pats nors supratai ką parašei?

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: