RSS

Vieno nago istorija (trys žąsys)

04 Rgp

Mane apiminėja elitėjimo kompleksas. Pradedu bijoti, kad kokį rytą pabusiu su Bunkės kojomis ar Baukutės balso tembru. Šiaip jau laikau save labai neišpindėjusia moteriške, nežiūrint į vyrą generolą ir gyvenimus užsieniuose. Bet savaitės pradžioje išaiškėjo, kad turiu sąskaitą banke, kuriam kai kurie Lietuvos miesteliai per menki turėti ten savo filialą*. O šiandien nusilakavau nagus ten, kur, tikriausiai eina žmonos tų vyrų, kurie šlipso neperka ant šio kampo, nes žino, kad ant kito galima rasti tą patį už dukart brangiau.

„Ten“ vadinasi Nailbar, Vilniaus gatvėje Vilniuje, tarp Kibin Inn ir Vaikų pasaulio. Kai pirmąkart (seniai) išgirdau pavadinimą, tai galvojau, kad čia kokia viešo maitinimo įstaiga, kurioje vinis į kokteilius deda, paskui eidama pro šalį maniau, kad šiaip kokia ekshibicionistų vieta – nes negi normalu nagus lakuotis, kad visa pėsčiųjų gatvė matytų. Tai va, niekada negalvok apie kitus to, ko nenorėtum, kad kas apie tave galvotų. Nes sėdėjau tam Nailbare šiandien net du kartus, ryte man lakavo du nagus ir telikas rodė gremlinus, buvo juokinga. Popiet – likusius aštuonis, ir telikas rodė Pervij baltijskij kanal – iki šiol apie tokį buvau tik girdėjusi. Rusišką serialą, kuriame karpį kepė ant tokių grotelių, kaip mes vakar namie ginčijomės – ar ant tokių grotelių jį cielą kloti, ar gabalais keptuvėn. Nesupratau, kodėl rodė rusišką kanalą, nes rusiškai Ten kalbėjo tik manikiūrininkės – o ponios kalbėjo angliškai (aš tai  tylėjau, nes kalbėt neturėjau su kuo). Bet po to visos ponios išėjo, naujai atėjusioms ponioms buvo pasakyta, kad reikia užsirašyti, nes laisvų manikiūrininkių nėra (o buvo, aš tai mačiau, kaip jos susilinksėjo, t.y. pakratė galvas, kad nenori imti naujų klienčių šeštadienio pavakare). Ir prasidėjo krepšinis, tai čia už televizorių atsakinga manikiūrininkė susiprato ir perjungė. Labai gerai padarė, buvo daug įdomiau negu karpis.

Bet ką aš noriu pasakyti – aš ten nuėjau todėl, kad galų gale atsidūriau pusdieniui Vilniuje, ir, kol mano artimieji Kibin Inne valgė kavą su mums Vilniuj skaniausiais pyragais ir rašė laiškus, sugalvojau, kad nuo mėlyniavimo ir kitų atostogų darbų atšokusį savo gelinį nagą galėčiau mikliai pasitaisyti, sykis jau sostinėj. Ir prisiminiau, kad Nailbaras tas šalia. Ir kai Ten nuėjau (kol dar suradau, kaip patekti į vidų) – tai man irgi pasakė, kad reikia užsirašyti, bet kadangi sakiau, jog man tereikia vieną nagą lakuot, tai užrašė po penkiolikos minučių, per kurias spėjau pargrįžus kavos išgerti ir pyragėlį su varške ir kriaušėmis sukramtyti.

Kibin Inn kažkodėl internete dabar vadinasi Pinavija – bet man tai gražu, kaip ir jų gėlėti tapetai.

 

Bet dabar jaučiu pareigą apibendrint: jei kas atsidursit Vilniuj trumpam, norėsit lakuotis ar net prisiaugint nagus ir Nailbar suzvimbs sąmonėj kaip tam semantiškai tinkama vieta, tai žinokit, kad a) čia reikia užsirašyti iš anksto (galima ir internetu), b) kainas reikia apsižiūrėti iš anksto (ir net aš, kuri Vilniuj visko žinau vis mažiau ir mažiau, galiu pasakyti, kur nagus geliu nulakuoja dukart pigiau, o turių draugių, kurios  žino, kur tai pasidaryti dar dukart pigiau, nei moku aš), c) jei prašysit nagus patrumpint maksimaliai (aš taip visada darau, nes man ilgi trukdo) – tai jums nukirps perdaug, liks atviras koks milimetras gyvuonies, ir skauda, ir nuo mėlynių labai greitai pajuoduos, bus toks dzūkiškai prancūziškas manikiūras. Gal ir užpatentuot galima.

Tiesa, jei kainas iš anksto apsižiūrinėsite, tai dar apsižiūrėkit, ką už tas kainas turi padaryti. Nes man sutaupė rankų mirkymą Citrus soak. Kita vertus, kai prasidėjo istorija nuo prašymo sutvarkyt vieną nagą, tai gal pilna programa ir nepriklausė. Ir dar ten atseit nuolaida su Omni ID kortele. Bet aš nepajutau.

Na ir jei man kas dar vakar būtų pasakęs, kad aš kada gyvenime leisiu laiką aprašinėdama nagų lakavimo įstaigą – nieku gyvu nebūčiau patikėjus. Niekada nesakyk niekada. Ir motyvas šio poelgio nė man pačiai neaiškus. Gal tiesiog užsimaniau kam žąsų duoti, su http://www.laukineszasys.lt/ nederindama? O gal šiaip save namop įsispirti.

Dėl žąsų, tai siūlyčiau įvesti jas kaip bendrinį aptarnavimo kokybės matavimo vienetą, ne tik maitinimo įstaigoms. Bet čia, žinoma, kaip vyr.žąsiaganiui pasirodys.

 

* Turiu galvoje SEB, kuris panaikino savo filialą Varėnoje. Sako (gatvėj sutikti žmonės), kad jau seniai. Žino (gėpliuso pašnekovai), kad todėl, jog miestelis per mažas.

 

 

 

Reklama
 
Komentarų: 1

Publikavo rugpjūčio 4, 2012 Lietuvoj

 

Žymos: , , , , ,

1 atsakymas į “Vieno nago istorija (trys žąsys)

  1. skirmantas tumelis

    rugpjūčio 11, 2012 at 10:13

    Nelabai supratau scenarijaus. Bet nuotaiką pagavau 🙂

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: